Socialiniai tinklai ne tik „praryja“ laiką, bet ir grasina kitais pavojais.
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka
Šiais laikais retas jaunimo (ir ne tik) kartos atstovas neįsivaizduoja savęs kaip žmogaus, kuris neturi paskyros kuriame nors socialiniame tinkle. Naudojantis šiuo išradimu galime ne tik nemokamai bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, didinti pažinčių ratą, dalytis informacija, bet ir išpopuliarėti reguliariai dėdami viešas nuotraukas, videomedžiagą ar pasisakymus.
Deja, tarp protingo naudojimosi ir priklausomybės – plonytė riba, kurios nepastebėjus greitai galima virsti socialinių tinklų „vergu“.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Reikia kalbėtis
Apie šią priklausomybę pasikalbėjome su Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos psichologe Kristina Vainiene. Specialistė teigė, kad priklausomi nuo socialinių tinklų būna ne tik vaikai, paaugliai, bet ir jų tėvai.
„Būna net ir taip, kad ateina jaunuolis ir pasakoja, kad nori pasikalbėti su mama ar tėčiu, bet jie „mirksta“ socialiniuose tinkluose“, – atskleidė psichologė.
Specialistė pabrėžė, kad šią priklausomybę dažniausiai turi suaugę vieniši, uždaro būdo asmenys, vaikai ir paaugliai. „Matau, kaip dažnai ateina neišsimiegoję vaikai, kurie visą naktį susirašinėjo socialiniuose tinkluose ar žaidė juose žaidimus. Kad vaikas išsimiegotų – tėvų atsakomybė“, – teigė psichologė.
K. Vainienė tikino, kad šiais laikais socialiniai tinklai yra žmogaus gyvenimo dalis. Daug kas taip gyvena leisdami laisvalaikį socialiniuose tinkluose, tik reikia žinoti, kad tyko pavojai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“