SUSTOK, AKIMIRKA ŽAVINGA!

Audinga SATKŪNAITĖ

Vasara Kupiškio rajonui buvo kur kas palankesnis laikotarpis, nes gyventojus pasiekė ne viena žinia, kuri tapo tarsi vilties žiburiais. Kupiškėnai dar ilgai galės girtis, kad gyvena krašte, kur yra gražiausia sala Lietuvoje. Kad Adomynė išrinkta viena iš kitų metų mažųjų kultūros sostinių, taip pat teikia vilties. Galbūt, duok Dieve, pajudės ledai ir turistai galės išvysti, kad dvaras, išgyvenantis ne patį gražiausią fasadinį laiką, dar turi parako.

Deja, atėjo ruduo, kai aplinkui džiugesio mažėja dėl tamsėjančio dangaus. O ir pirmadienį Vilniaus politikos analizės instituto paskelbtas savivaldybių gerovės indeksas Kupiškio rajono savivaldybę numetė į prasčiausių dešimtuką. Kupiškio krašto patriotai, pamatę šiuos rodiklius, sakys, kad jie neatsispindi tikrosios tiesos. Pesimistai gali pradėti ieškoti kaltininkų ir toliau pirštais baksnoti į vietos valdžią, kad Kupiškis vis neišsikapsto iš duobės. O tie, kurie abejingi vietai, kur gyvena, tiesiog nekreips dėmesio į tokius statistinius paistalus ir toliau rūpinsis savo gerove.

Pasigilinus į savivaldybių gerovės indeksą, galima pamatyti, kad yra ir kuo pasidžiaugti. Įvertinus penkis kriterijus, pagal kuriuos surikiuotos savivaldybės, Kupiškio rajono fizinio saugumo ir švietimo srities rezultatai teikia vilčių.

Šiek tiek keista, kai visos žiniasklaidos priemonės rėkte rėkia apie mokytojų streikus ir jų nepasitenkinimą dėl etatinio mokėjimo, Kupiškio rajone šioje srityje visiškas štilis. Peršasi viena išvada: arba ugdymo įstaigos ir rajono švietimo atstovai iš tiesų laiku ir labai gerai atliko namų darbus prieš įvedant naują tvarką, arba nepasitenkinimo židiniai užgesinami anksčiau nei jie galėtų virsti ugnies pliūpsniais.

Ar kada nors Kupiškyje pajutote baimę dėl savo fizinio saugumo? Patyrinėjus kitų miestų policijos suvestines, galima pasidžiaugti, kad rajono nusikaltimų sąrašas nėra toks, nuo kurio pašiurptų oda. Dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai yra vagystės arba smurtas, kuriuos dažniausiai išprovokuoja kartais net protu nesuvokiamas alkoholio kiekis. Pavyzdžiui, šią savaitę policijos pareigūnai važiavo malšinti aistrų, kilusių tarp sugyventinių. Abiem smurtautojams nustatytas sunkus girtumo laipsnis – vienam 3,09 prom., o kitam – 2,58 prom. Panašių smurtautojų rajone ir mieste pasitaiko kone kiekvieną savaitę. Jeigu Kupiškio rajono socialinį ir kultūrinį veidą pieštume remdamiesi policijos suvestinėmis, tai jis atrodytų taip: geriame tiek, kad dar ir paeiname pirmyn aiškintis santykių.

Neseniai laikinoje autobusų stotyje mačiau įvykį, kuris atskleidžia ir gražesnį Kupiškio veidą. Negalėjau atsistebėti tuo, kaip vienas paauglys įvairiais būdais stengėsi pagelbėti išgėrusiam žmogui pasiekti namus, kad jis nenukentėtų likęs vienas ant suoliuko naktį. Nors vyras tokios pagalbos priimti nenorėjo, bet vaikinas nepasidavė, kol galų gale žmogumi buvo tinkamai pasirūpinta.

Tokius žmones, kaip minėtas paauglys, galėtume laikyti Kupiškio viltimi ir tuo, kad tie rodikliai, kurie neblizga neseniai pateiktoje statistikoje, gali pasikeisti į gerąją pusę. Bet, deja, miestui reikia susitaikyti, kad čia gyvena ir „prarastoji“ karta. Kiekvienais metais ją papildo dešimtys abiturientų, kurių akys krypsta į didmiesčius ar užsienį ir kurie kelti miesto gerovės tikrai nebegrįš. Galbūt jų potencialu reikėtų pradėti mokytis naudotis tuomet, kai jie dar yra miesto gyventojai?

2019 metais rajono ekonomikos rodiklį turėtų didinti (jei iki to laiko nebus uždaryta) neseniai duris atvėrusi įmonė „Bedfortas“, nes šį kartą atliekant savivaldybių gerovės tyrimą remtasi 2017 metų oficialios statistikos duomenimis. Iki kitų metų liko nedaug, todėl nereikėtų viltis, kad atsiras investuotojų, kurių paieškos sunkiai skinasi kelią jau ne vienerius metus.

Deja, Kupiškio rajono savivaldybės gerovė per vieną naktį pasikeisti negali.