VIZGIŪNAI DAR VIS LAUKIA INVESTUOTOJŲ

Metai lekia šuoliais. Atrodo, kad visai neseniai rajone sklandė naujos žuvivaisos įmonės kūrimo planai. Žadėta iki 300 naujų darbo vietų. Tuo tikslu 2014 metų spalį UAB „Vyttra“ su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriumi pasirašė sutartį ir 99 metams išsinuomojo 24,6 ha žemės Vizgiūnų karjero teritorijoje. Kupiškio rajono savivaldybė jau anksčiau buvo parengusi šios teritorijos detalųjį planą.

Deja, po ketverių metų ten nėra jokios įmonės ir žadėtų darbo vietų.

Antra vertus, gal ir gerai, kad Vizgiūnai tebėra tik pamėgta maudykla. Mat Klaipėdos rajone su trenksmu duris atvėrusi tų verslininkų įmonė – po dvejų metų bankrutavo.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Vizijas prisimenant

UAB „Vyttra“ Kupiškio žuvivaisos įmonės statybą žadėjo pradėti 2015–2020 m.

Buvęs Seimo narys, tragiškai žuvęs Vytautas Galvonas, buvo vienas iniciatorių, kad Kupiškyje, Vizgiūnų karjere, būtų pastatyta žuvų auginimo ir perdirbimo įmonė. Į šį – didžiuliu pramintą – projektą planuota investuoti apie 90 mln. litų – Europos Sąjungos (ES) ir privačių lėšų. Per metus įmonė ketino pagaminti 3750 t žuvies, sukurti apie 300 naujų darbo vietų.

Deja, šie reikalai nejuda iš mirties taško.

Savivaldybė, gavusi žodinį žemės nuomininkų sutikimą, prieš dvejus metus ėmėsi tą teritoriją tvarkyti. Pasamdyta įmonė tame sklype iškirto menkaverčius medžius, krūmus. Tąkart kalbinti Savivaldybės atstovai džiaugėsi, kad bus sutvarkyta kupiškėnų pamėgta maudymosi vieta. Be to, bus gerai ir čia verslo planus puoselėjančiai bendrovei. Jei pradės darbus, turės jau išvalytą statybos aikštelę.

Savivaldybės iniciatyva džiaugėsi ir sklypo nuomininkai. Juolab kad tą teritoriją tvarkė Savivaldybė už savo, o ne už jų lėšas. UAB „Vyttra“ vadovas Tomas Legačinskas tąkart sakė, kad rengiamas naujas verslo projektas. Jo esmė – žuvų auginimas – lieka. Žadėjo, kad bus naujų technologijų ir finansavimo šaltinis.

Anot jo, pagrindinis įmonės akcininkas ir bendraturtis Latvijos įmonė „Mottra“ nusprendė, kad reikia žuvivaisos projektą, įgyvendinamą Lietuvoje, pasukti kitu kampu. Tad ši idėja buvo pasiūlyta įgyvendinti privatiems investavimo fondams.

T. Legačinskas per tą patį pokalbį teigė, kad visi darbai stringa dėl negauto europinio finansavimo jų įmonės smulkiesiems akcininkams, turėjusiems įgyvendinti žuvivaisos projektus Kupiškio ir Panevėžio krašte. Jį užginčijo Žemės ūkio ministerija. Svariausias jos argumentas buvo toks, kad negalima finansuoti kelių subjektų, kurie susitarę imtis bendros veiklos. Nepaisyta to, kad Europos Sąjunga kaip tik skatina verslininkus burtis į klasterius. Dėl to jie bylinėjasi teisme. Visos didžiosios europinės investicijos atiteko stambesniems verslininkams.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“