„Aukštaičiai turi sutartines, pasaulinę vertybę. Džiaukimės ir didžiuokimės“, – Palėvenės vienuolyne rugsėjo 15 dieną kalbėjo Jūratė Šemetaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja.
Ada DVARIONAITĖ
Ratu – per išlikusį baltišką pasaulį
Praėjusį šeštadienį, dar vasariškai šiltą ir rudeniškai skaidrios šviesos sklidiną dieną, į Kupiškį buvo suvažiavę Aukštaitijos regiono folkloro kolektyvai. Jie susirinko į XIII sutartinių šventę „Sutarjėla“, sumanytą ir surengtą Kupiškio kultūros centro drauge su rėmėjais, etnografės Almos Pustovaitienės pasišventimu. Suvažiuota garbingų svečių, dar daugiau senų gerų bičiulių, kurie puoselėja sutartinių giedojimą. Atvyko net keturi kolektyvai iš Kauno miesto ir rajono, iš Molėtų ir Širvintų, du iš Utenos, dar iš Ukmergės, indų šokio teatras „Natya Devi“ iš Vilniaus ir trys savi – „Kupkėmis“, „Jaunimo Ramuva“, „Vijūnytė“.
Ši giesmėmis nešina minia pripildė tylų laisvadienio Kupiškį muzikalių garsų prie Račiupio tvenkinio, prie Henriko Orakausko skulptūros „Baltų pasaulio medis“, vėliau keliavo į Subačiaus pusę, iki Stirniškių piliakalnio. Čia aukštai ant kalno beveik dvi valandas vyko sutartinių estafetė, skambėjo įvairių žanrų ir rūšių giesmės, buvo einami rateliai, šokama sutartinių ritmu (prie „Kupkėmio“ prisijungė indų šokių grakščiosios šokėjos), skambėjo kanklės, būgnai, ragai, daudytės, skudučiai, kiti pučiamieji instrumentai. Subačiaus seniūnijos seniūnas Vidmantas Paliulis uždegė laužą, įžiebė fakelą, kuris ratu paleistas per susirinkusiųjų rankas, sutelkė giedotojus ir klausytojus į vieną bendrą būseną išgyvenančių būrį. Toji būsena dar buvo pakartota vakarop pagrindiniame koncerte Palėvenės dominikonų vienuolyno kieme ir vietos bendruomenės renginių salėje.
Kaip išgirsti sutartinę?
Pasiklausius ir pamačius, norisi suprasti, kas ji, sutartinė, iš kur ji, kodėl būtent tokia?
Sutartinė yra senoji lietuvių apeiginė daina, archajiškas aukštaičių daugiabalsis dainavimas, užuominų apie sutartines išlikę XVI a. raštuose. Gyvoji tradicija yra nunykusi, sutartines iki šiol gieda folkloro ansambliai, puoselėja senojo lietuvių tikėjimo mylėtojai. Rastos sutartinės ir užrašytos šiaurės rytų Lietuvoje, apie jų paplitimą kituose regionuose patikimų duomenų nėra, taigi kupiškėnai yra tarp išrinktųjų.
Kaip teigia etnologai, muzikologai, sutartinės liudija tautos kultūrinį paveldą dar iki krikščionybės, tą laiką, kai medžiai, dangus, žemė, piliakalniai buvo slėpiningi, šventi, kai visa gamta buvo šventovė, kurią verta pagarbinti, jai padėkoti ir paprašyti, jeigu ko stinga ar neramu.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
