Žurnalistė Banguolė Aleknienė-Andrijauskė
Būti ar nebūti, tiksliau sakant, pavirsti slaugos skyriais – toks hamletiškas klausimas šiuo metu iškilęs mažoms rajonų ligoninėms. Šį procesą natūraliai į priekį gena nesustabdomas gyventojų mažėjimas provincijoje, gydytojų natūralios kaitos stygius. Jauni medikai nenori važiuoti dirbti į rajonus. Taigi mažos provincijos ligoninės ir pačios greitai išsikvėps. Gali nutikti ir taip, kad nebus kam dirbti ir slaugos skyriuose.
Aišku, be gydytojų pagalbos nebūsime. Dar niekas nekalba apie poliklinikų naikinimą. Tebedirba kai kur kaimuose ir medicinos punktai ar ambulatorijos. Ar jos gyvuos, ir vėl lems gyventojų skaičius. Duok Dieve, gal neišnyksime nuo žemės paviršiaus?
Per šią nesibaigiančią gydymo įstaigų pertvarką didžiausią nerimą kelia mediko ir paciento santykiai, apskritai medicinos politiką lemiančių klerkų kompetencija, jų vertybinės nuostatos.
„Su gyvūnais būtų kitaip pasielgta“, – konstatavo vienas veterinarijos gydytojas, atėjęs į redakciją išsakyti susikaupusių emocijų apsilankius apskrities ligoninėje.
Vyrui į šią gydymo įstaigą prireikė važiuoti, kai jo žmona susižalojo koją. Po darbo valandų Kupiškyje niekas moteriai nesuteikė jokios pagalbos. Buvo paliepta su greituke vykti į Panevėžį. Ten reikėjo ilgai laukti medikų apžiūros ir pačiam žmoną į namus parsivežti.
„Kam reikėjo siųsti į didesnę ligoninę, jei ten tik sužeistą vietą ranka pačiupinėjo, subintavo, numalšino skausmą ir paleido. Jokių tyrimų nedarė. Kupiškyje irgi tokią pagalbą suteikti medikai tikrai būtų sugebėję. Buvo iš akies nustatytas kojos raiščių patempimas ir raumens plyšimas. Užsiminta, kad vyresnio amžiaus pacientams tokiais atvejais jokių tyrimų daugiau ir nereikia. Mes gydydami šuniukus, kačiukus ar kitus gyvūnus visada atliekame įvairius tyrimus, rentgenu peršviečiame. Gyvūnai visada tikrai daugiau dėmesio sulaukia“, – teigė veterinaras.
Jis pridūrė, kad žmogus apskritai gydymo sistemai nereikalingas. Į jį žiūrima per komercinę prizmę. Buvo toks jam nutikimas – prireikė medikų pagalbos, bet paaiškėjo, kad ligonių kasoms skolingas 3 litus ir nemokamos pagalbos negaus, kol skolos negrąžins. Turėjo sumokėti.
Pasak vyriškio, tvarka yra tvarka, bet kas iš tų mokesčių, jei moki, o visapusiškos paslaugos negauni.
Galima suprasti ir medikus. Jei abejoji, ar neturi teisės teikti tam tikrų paslaugų, geriau siųsti į specialistų konsultaciją.
O kaip tą paslaugą greitai gauti, jei, pasak koją susižalojusios moters, artėjant vidurnakčiui ligonių priėmimo skyriuje tik daugėjo. Dalis buvo neblaivūs, keikėsi, kėlė triukšmą. Moteris teigė suprantanti ir medikus, kuriems reikia dirbti tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Taigi peršasi klausimas, ar didžiosios miestų ligoninės pasirengusios priimti ligonių srautą iš rajonų. Gal galėtų rajonuose visą parą pakaitomis budėti gydytojas traumatologas? Ši paslauga ypač vasarą būtų aktuali, kai į kaimus ir miestelius suvažiuoja būriai poilsiautojų.
Kyla ir dar vienas klausimas, ar mokėdami ligonių kasoms, gausime orų aptarnavimą.
Iš Panevėžio respublikinės ligoninės gavome atsakymą, kad ligonei suteikta visa būtina pagalba pagal įstatymą. Dėl tyrimų plano sprendžia pacientą gydantis gydytojas. Visiška netiesa, kad vyresnio amžiaus pacientams neatliekami išsamūs tyrimai. Viskas gražu, teisinga, bet kodėl pacientų ir jų artimųjų širdyse lieka nuosėdų?
