VILTĖS SVAJONĖ – ŽIRGYNAS NETOLI PABERŽIŲ

Viltei Bieleckaitei, gyvenančiai Paberžiuose, kartais čia pritrūksta veiklos, bet jos atsvara yra aktyvus dalyvavimas mokyklos gyvenime, Jaunimo reikalų tarybos, sprendžiančios Savivaldybės jaunimo politikos klausimus, darbe.
Jurgitos Banionienės nuotrauka

„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“

Kiekvienam jaunuoliui neatsižvelgiant į tai, kur jis gyvena – didmiestyje, nedideliame miestelyje ar kaime, svarbu, kad būtų geros tobulėjimo ir savo gebėjimų įgyvendinimo sąlygos. Dažnai išgirstame, kad miesto jaunimui jos gerokai didesnės.

O kaip gyvena jaunas kaimo žmogus, koks yra kaimas jo akimis, ką norėtų čia keisti?

Apie visa tai pasikalbėjome su Paberžiuose gyvenančia Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinių tarybos pirmininke, Kupiškio rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nare Vilte Bieleckaite.

Jurgita BANIONIENĖ

Vilte, papasakok apie kaimą, kuriame gyveni.

Paberžiai nuo Kupiškio nutolę apie tris kilometrus. Pats kaimas mažytis, gyvenvietėje tėra dešimt namų, gyventojų taip pat nedaug, mes vieni kitus pažįstame. Čia gyvenu nuo mažens, kai tėvai persikraustė iš Kupiškio, man buvo treji metai. Kol buvau visai vaikas, gyventi kaime patiko, dabar, kai esu paauglė, kartais pasidaro nuobodu. Daugelis žmonių pagyvenę, o jaunesnių, mano bendraamžių, su kuriais galėčiau leisti laiką, nėra. Tačiau yra ir privalumų – Paberžiuose gyventi labai ramu.

Ar turi minčių, norų, ką reikėtų keisti Tavo kaimelyje?

Svarbiausias dalykas, kurį norėčiau keisti, tai kelias į Paberžius. Jis labai prastos būklės, ypatingai pavasarį, po žiemos, atsiranda daug duobių. Dažnai juo važinėjame, mano šeima nuolat vyksta į Kupiškį, važiuoja ir mokyklinis autobusėlis, tad tai yra didelė problema. Taigi pirmiausia išasfaltuočiau kelią. Visa kita mūsų kaime gerai, aišku, būtų smagu, jei čia gyventų daugiau jaunimo, būtų su kuo pabendrauti, dabar laiką leidžiu su broliais, draugės gyvena kitur – Šepetoje, Kupiškyje, Vilniuje. Atsimenu, seniau turėjome vietą krepšiniui pažaisti, vakarais susirinkdavome pamėtyti kamuolio, jei atsirastų rimtesnė krepšinio aikštelė, būtų puiku.

Dar norėčiau, kad netoli mano kaimo būtų žirgynas. Man labai patinka žirgai, net buvau pradėjusi jodinėti savo malonumui. Anksčiau kaime buvo ferma, deja, čia viską baigia išgriauti, ten galėtų būti žirgyno vieta. Manau, jaunimo, kuris susidomėtų jodinėjimu, tikrai atsirastų, jo yra ir dabar. Turiu draugę, kuri jodinėja, dalyvauja varžybose, turi ir daugiau bendraminčių.

Mokaisi Šepetos Almos Adamkienės pagrindinėje mokykloje, tad Tau turbūt neblogai pažįstama ir ši gyvenvietė. Ką norėtųsi keisti čia?

Mokyklai labai reikia renovacijos. Džiaugiamės, kad jau yra plastikiniai langai, tačiau norėtųsi, kad visa mokykla gražiai atrodytų iš išorės, klasėse būtų nauji suolai. Taip pat būtina atnaujinti mokyklos stadioną. Į jį susirenka daug jaunimo, tai yra jų traukos centras. Krepšinio aikštelė, bėgimo takas labai susidėvėję. Būtų smagu, jei stadioną atnaujintų, jis pritrauktų dar daugiau jaunimo.

Pačioje Šepetoje, nemanau, kad kažko labai trūktų. Yra nemažai jaunų žmonių, ne taip, kaip pas mus Paberžiuose, veiklos jiems pakanka. Yra kultūros namai. Esu čia lankiusi šokių grupę, norėčiau, kad ji vėl gyvuotų. Reikėtų atnaujinti ir patį namelį, vidų, įrangą, nes vaikų į jį ateina tikrai daug.

Gyveni Paberžiuose, mokaisi Šepetoje, turi veiklos ir Kupiškyje. Koks jis Tavo akimis, kokių pokyčių reikėtų mūsų miestui?

Esu Jaunimo reikalų tarybos narė, tad atvykstu į susirinkimus Kupiškyje, kartais susitinku su draugais, dalyvauju mieste organizuojamuose renginiuose.

Kupiškyje reikėtų atnaujinti dviračių takus. Yra iš Paberžių į miestą dviračių takas, bet jis vietomis labai apaugęs, jį reikėtų sutvarkyti, taip pat ir taką, vedantį į Pyragius. Norėtųsi, kad Kupiškyje būtų ir daugiau dviračių takų, jų pas mus trūksta.

Taip pat gerai būtų atgaivinti Pyragių ežero estradą. Man ši vieta visada buvo labai graži, dabar ji apleista. Gal pavyktų čia vėl organizuoti renginius, jaunimas galėtų rinktis prie ežero.

Reikėtų ir daugiau veiklos jaunimui – neformalios erdvės, kur jie galėtų susiburti, aktyviai reikštis.

Iš žmogiškųjų vertybių Kupiškyje labai trūksta vieno – tolerancijos ir tarpusavio draugiškumo. Mano mama sako, kad jei pasikeis žmonės, pasikeis ir viskas aplinkui, tad supratimo, žmoniškumo, artimesnio bendravimo kupiškėnams labai reikia. Tada atsiras ir didesnis bendruomeniškumas.