Apie mūsų rajone veikiančias jaunimo nevyriausybines organizacijas, jų veiklą papasakojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas (jaunimo reikalų koordinatorius) Vytautas Knizikevičius ir Kupiškio jaunimo centro direktorė, Savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Edita Vaitiekūnienė.
Sužinok, mąstyk, rinkis
Lietuvoje gausu aktyvių ar mažiau aktyvių jaunimo nevyriausybinių organizacijų (JNVO). Priklausymas joms – tai jaunuolių savirealizacija. Įsilieję į bendraminčių būrį jie pažadina savo norą veikti, susipažįsta su naujais žmonėmis. Nevyriausybinė organizacija gali tapti ta erdve, kur kiekvienas atranda savo nišą turiningai, pagal savo pomėgius praleisti laiką, įgyti tam tikros patirties. Atstovaudama organizacijos, kuriai priklauso, narių interesams, jaunuomenė kartu ugdo ir savo pilietiškumą, visuomeniškumą.
Kokie šios srities reikalai Kupiškyje, kalbėjomės su rajono Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju (jaunimo reikalų koordinatoriumi) Vytautu Knizikevičiumi ir Kupiškio jaunimo centro direktore, Savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininke Edita Vaitiekūniene.
Savo nišą randa
Kupiškyje JNVO, kurios vienija tik jaunimą (t. y. jaunuolius nuo 14 iki 29 metų), nėra labai daug. Bet yra išties daug nevyriausybinių organizacijų, kurių gretose esama ir nemažai jaunimo. Kupiškio jaunimo centro vadovės teigimu, tik jaunimą vienijančias nevyriausybines organizacijas, sukurtas jaunų žmonių iniciatyvoms įgyvendinti, galėtume suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tarp jų – Alizavos jaunimo centras „Alsja“, „Kupiškio sūpynės“, veiklą pristabdęs Šamano menų centras, Kupiškio jaunimo centre NVO „Po laiptais“ ir kt. Pasak jos, jaunuoliai savo šeimų narių dėka aktyviai įsilieja į kitų NVO įvairią veiklą. Pavyzdžiui, tėvai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, tad įtraukia ir vaikus. Savo jaunimo klubus turi ir Kupiškio kultūros centro padaliniai.
V. Knizikevičius, rajono Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, mano, kad jaunimas, kaip ir suaugę, ne visada ryžtasi burtis į organizacijas, ne visi turi ir pomėgių. Didžioji dalis, anot koordinatoriaus, visgi randa savo realizacijos nišą. Vienas iš būdų tai padaryti – neformalusis vaikų švietimas (NVŠ). Įgyvendinant šias programas dalyvauja įvairaus amžiaus jauni žmonės, tačiau daugiausia – mokiniai. Populiariausios – šokio, sporto, dainavimo programos.
Naujų organizacijų steigimo bumo nebus
Naujoms jaunimo organizacijoms steigtis Kupiškyje, E.Vaitiekūnienės nuomone, nėra tikslinga. „Kupiškyje jaunimas išties turi įvairių galimybių realizuoti savo pomėgius: pradedant įvairiomis meno sritimis, sportu ir baigiant maisto gamyba. NVŠ programos tarsi atstoja JNVO, tad ir poreikio steigti naujas organizacijas mūsų rajone nėra. Manau, jeigu atsirastų kažkokia nauja tam tikros jaunimo veiklos banga, kurtųsi ir grupės, ir organizacijos. Esame nedidelis miestelis, gimstamumas mažėja, kiekvieną rugsėjį pastebimas mokinių sumažėjimas. Atsižvelgiant į tai, kiek nevyriausybinių organizacijų, biudžetinių įstaigų – Jaunimo, kultūros centrai, Kūno kultūros ir sporto centras, Meno mokykla, Etnografijos muziejus, Kupiškio viešoji biblioteka vykdo įvairią veiklą rajone, matyti, kad užimtumo pasiūla jaunimui yra įvairi. Viena veikla nepatiko – galima pabandyti užsiimti kita ir pan. Pas mus, Kultūros centre, Meno mokykloje po pamokų lankosi tikrai daug mokinių. Tad drįsčiau teigti, kad jaunimo, kuris nieko neveikia, rajone tikrai mažėja. Jaunimo centras dirba iki 21 valandos. Gyvename lyg skruzdėlyne. Pas mus pilna vadinamojo gatvės jaunimo. Ateina vieni, atsiveda su savimi draugus. Deja, į kultūros ir jaunimo įstaigų veiklą sunkiai įsilieja vyresnio amžiaus jaunimas, t. y. 23–29 metų jaunuoliai. Darbas su jais būtų kardinaliai kitoks nei su mokyklinio amžiaus jaunimu – atsirastų nauji iššūkiai, ieškojimai, patirtys“, – pasakojo Jaunimo centro direktorė.
V. Knizikevičiaus manymu, jaunimas pasirinkti vienokią ar kitokią juos dominančią veiklą tikrai gali. Galbūt pasigendama retesnių – aviamodeliavimo, kartingų, robotikos užsiėmimų, tačiau jais susidomėjusių yra labai mažai – vienas kitas jaunuolis.
Jaunimo reikalų koordinatorius mano, kad įsilieti į NVO jaunimas kartais tiesiog nedrįsta dėl vienos pagrindinės priežasties. Organizacijoms priklauso įvairaus amžiaus jaunimas – nuo 14 iki 29 metų, o jauni žmonės nori, kad joms priklausytų tik bendraamžiai, tuomet jie būtų mažiau suvaržyti, laisvesni.
Aktyviausi – mokiniai
Remiantis mūsų pašnekovų duomenimis, Kupiškio rajone aktyviausias yra mokyklinio amžiaus jaunimas – nuo 14 iki 19 metų. Tuo tarpu sudominti, paskatinti burtis į organizacijas brandesnį jaunimą sudėtinga. Jų nėra daug – vieni anksti sukūrę šeimas ir rūpinasi tuo, kaip jas išlaikyti, antri – neaktyvi visuomenės dalis, jaunuoliai, kurie nesimoko, nedirba. Jaunų šeimų, žmonių turime, bet tik keletas jų įsitraukia į tam tikrą veiklą, daugelis apsiriboja savo šeimos gyvenimu, turi draugų ratą ir laisvalaikį leidžia su jais.
Dalyvavimas jaunimo organizacijų veikloje jauniems žmonėms atveria nemažai galimybių. Tai net tik bendravimas, komandinis darbas, bet ir nauji iššūkiai, problemų sprendimas, įvairių socialinių įgūdžių lavinimas, naujų įgijimas, atsakomybės ugdymas, socializacijos galimybė, savanorystės patirtis.
Labai svarbu, kad jaunimą pasiektų žinia, kad jie gali burtis į įvairias organizacijas. Anot pašnekovų, geriausia informacija – sklindanti iš lūpų į lūpas, perduodama per draugus. Dabartiniam jaunimui internetas ir informacijos paieška jame – kasdienybė. „Jaunimas labai daug sužino ne tik naudodamiesi „Google“ paieškos sistema, bet ir per socialinius tinklus. JNVO socialiniuose tinkluose taip pat turi susikūrusios savo platformas, į kurias kviečiasi narius. Jaunimas jungiasi prie šių grupių ir mato, kokią veiklą JNVO vykdo“, – pasakojo Kupiškio jaunimo centro vadovė.
Valdžios dėmesys – būtinas
Labai svarbu, kad į jaunimo iniciatyvas, jų veiklą dėmesį atkreiptų ir rajono valdžios atstovai. Siekiant pateisinti jaunimo interesus, veiksmingai prisidėti sprendžiant jaunimo problemas, aktyvus JNVO ir Savivaldybės bendradarbiavimas būtinas. Jauniems žmonės reikia visokeriopo palaikymo.
Pašnekovų manymu, vadovų dėmesio jaunimui tikrai užtenka. „Geros jaunimo idėjos išties yra išdiskutuojamos ir palaikomos. Rajono valdžia visada pagal galimybes stengiasi dalyvauti jaunimo organizuojamuose renginiuose. Ir pačiam jaunimui derėtų drąsiau komunikuoti ir dalytis savo įžvalgomis, iniciatyvomis su rajono vadovais bei jaunimo darbuotojais“, – įsitikinęs V. Knizikevičius.
Jaunimo iniciatyvoms įgyvendinti skiriama ir finansinė parama. „Kupiškio r. savivaldybės taryba yra patvirtinusi Jaunimo iniciatyvų rėmimo programą, kuriai kasmet skiria po 1 500 eurų. Šiemet paraiškos buvo priimamos trimis etapais. Jas galėjo teikti ir JNVO, svarbiausia, kad jos atitiktų Jaunimo iniciatyvų rėmimo programos nuostatus, t. y. būtų skirtos tik jaunimo iniciatyvoms įgyvendinti, turėtų išliekamąją vertę“, – pasakojo E. Vaitiekūnienė.
Ši programa vykdoma ne pirmus metus, remiamos įvairios jaunimo iniciatyvos, susijusios su aktyviu laisvalaikiu, sveiko gyvenimo būdo propagavimu, sportu, kaimo jaunimo užimtumu, menu ir pan. JNVO, kaip ir kitos NVO, gali rašyti projektus ir juose dalyvauti.
Norėtų suprasti jaunimo pereikius
Didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija, vienijanti nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Jos gretose yra daugiau nei šešios dešimtys didžiųjų nacionalinių ir regioninių jaunimo organizacijų. Deja, nė viena Kupiškyje veikianti JNVO jai nepriklauso. Pasak V. Knizikevičiaus, esame tiesiog per mažas rajonas. Kvietimo jungtis sulaukiama, bet turime labai mažai jaunimo iki 29-erių metų, kurie būtų aktyvūs ir ryžtųsi stoti į LiJOT ar kitas organizacijų sąjungas. Jam sunku atsakyti ir į klausimą, ar būtų poreikis tai daryti – reikėtų tiesiog apklausti jaunimą ir jį išsiaiškinti.
Pašnekovas teigė, kad neretai pasigendama ir didesnio jaunų žmonių aktyvumo. Į Jaunimo reikalų tarybą įeina nemažai jaunimo – Marius Skrupskis, Viltė Bieleckaitė, Gerda Trifeldaitė, Vygantas Valma. Jie galėtų aktyviau kelti įvairius jaunimui aktualius klausimus, problemas, bet tos iniciatyvos kartais trūksta.
E. Vaitiekūnienės manymu, galbūt jauni žmonės jiems aktualias problemas išsprendžia vietoje ir jų nereikia gvildenti aukštesniu lygmeniu, tačiau kelti sau naujus iššūkius būtina.
V. Knizikevičiaus užsiminė ir apie planus parengti klausimyną, pagal kurį būtų galima išsiaiškinti jaunimo poreikius, situaciją, kokios veiklos jie norėtų. „Apie 14–19 m. jaunimo poreikius žinome geriau, jis lengviau randa kur realizuoti savo poreikius. Norėtųsi pajudinti ir tuos jaunus Kupiškyje gyvenančius žmones, kurie yra iki 29 metų. Labai svarbi ir jų nuomonė. Toks mūsų užsibrėžtas tikslas, bandysime jį įgyvendinti“, – pasakojo Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Išanalizavus jaunimo poreikius būtų stengiamasi į juos atsižvelgti, pagal galimybes tenkinti.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ