Alizavos seniūnijoje, visai netoli Bakšėnų kaimo, dešiniajame Pyvesos upės krante, stūkso Bakšėnų piliakalnis. Mažai tyrinėtas, išsiskiriantis savo forma, primenančia nukirstą piramidę. Legenda byloja, kad čia ir ant netoliese, Rudikų kaime, stovinčio milžinkapio gyveno du milžinai. Per Pyvesos slėnį, vadintą Raganyte, jiedu susitikdavo.
Kaimo pašonėje
„Kupiškėnų enciklopedijos“ duomenimis, Bakšėnų piliakalnis yra Bakšėnų kaimo vakariniame pakraštyje, Pyvesos upės šlaite. Datuojamas I tūkst. pr. Kr. – pirmaisiais mūsų eros amžiais. Aikštelė 26 ir 30 m dydžio, apardyta arimų. Šalia piliakalnio būta Nodiejiškių pilkapių (II–V a.).
Bakšėnų piliakalnis gana įdomios – nukirstos piramidės formos. Surasti jį nelengva – pavažiavus keliu į Bakšėnus reikia sukti Nodiejiškių kaimo link. Piliakalnis gana atokioje vietoje, apaugęs pieva.
Leidinyje „Kupiškio kraštas“ rašoma, kad mūsų rajono piliakalniai savo topografijos, išorinės formos atžvilgiais beveik nesiskiria nuo kitų senųjų baltų genčių apgyvendintose srityse išlikusių tokių paminklų. Paprastai piliakalniai buvo rengiami prie įvairaus dydžio vandens telkinių. Ankstyvieji, trumpiau naudoti – prie upelių, nusausėjusių pelkių ar balų, o naudoti ilgiau – prie stambesnių upių, jų santakų su mažesniais upeliais. Neretai ankstyvųjų piliakalnių aikštelėse kultūrinio sluoksnio bei išorinių įtvirtinimų pėdsakų nematyti. Kai kada aikštelių pakraščiuose aptinkamas nestoras kultūrinis sluoksnis bei nedidelių įtvirtinimų, dažniausiai – neaukštų pylimėlių, žymės (Bakšėnai, Obonys, Papiliai).
Bakšėnų piliakalnio ariamosios aikštelės pakraščiuose aptikta neaukšto pylimėlio pėdsakų ir nestoras kultūrinis sluoksnis, kuriame atkastos akmeninės trinamosios, akmeninis kirvukas keturkampe pentimi, kaulinis žeberklas, žalvarinių papuošalų, lipdytų puodų šukių lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi. Tai ir rodo, kad šis piliakalnis naudotas greičiausiai dar I tūkstantmečio prieš Kristų II pusėje ir naujosios eros pradžioje.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968–1969 m. ir 1990 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Bakšėnų piliakalnis žinomas gana seniai. Jis buvo įtrauktas į F. Pokrovskio „Kauno gubernijos archeologinį žemėlapį“, aprašė J. Elisonas, P. Tarasenka, J. Puzinas.
Žemės metraščiai
Piliakalnis nėra tik kalnas. Tai gamtos ir istorijos kampelis, menantis didingus šalies laikus, tai baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas. Piliakalniai – tarsi žemės metraščiai, liudijantys, kad esame kraštas, turintis labai seną istoriją.
Siekdamas stiprinti piliakalnių reikšmę visuomenėje 2017-uosius Seimas paskelbė Piliakalnių metais. Šia intencija Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus klubo „Jaunimo Ramuva“ nariai dar praėjusiais metais ėmėsi įgyvendinti gražią akciją – aplankyti žymesnius rajono mitologinius objektus – piliakalnius, kurių pas mus yra 11, mitologinius kalnus, kitas kultūrines vertybes. Jaunuoliai aplankė ir Bakšėnų piliakalnį. Pasak Kupiškio kultūros centro etnografės Almos Pustovaitienės, kelionės būta išties įdomios.
Ji tvirtino, kad per šią išvyką jaunimui pavyko ant piliakalnio aptikti labai įdomų radinį. Ieškant, kur susikrauti aukurėlį, atrastas neįtikėtinai gražus akmuo su laumės ženklu – penkiakampe žvaigžde. Akmuo buvo visas įaugęs į žemę, tik viršus jo matėsi. Nuvalius samanas ir aptiktas šis ženklas, reiškiantis sėkmę.
Pasak A. Pustovaitienės, duomenų apie Bakšėnų piliakalnį nėra daug. Mažai jis buvo archeologų tyrinėtas. Žinoma, kad šis piliakalnis yra ankstyvojo sėlių laikotarpio. Iš ko kilęs jo pavadinimas, iki šiol nėra aišku.
Milžinų draugystė
Etnografė papasakojo legendą, kuri byloja, kad ant Bakšėnų piliakalnio gyvenęs milžinas. O ant visai netolimo Rudikų piliakalnio – kitas. Juodu skyrė slėnis, gražiu pavadinimu – Raganytė. Gražus tas slėnis. Sakoma, kad pavasarį iki Velykų toje Pyvesos vietoje maudydavosi laumės ir raganos.
Per Pyvesos upę abudu milžinai kasryt vienas kitam ranką paduodavę, pasilabindavę. Pagal padavimą, Bakšėnų piliakalnyje ir Rudikų milžinkapyje jie buvę ir palaidoti. Aplinkui Bakšėnus ir Rudikus palei Pyvesos krantus išlikę daug vietovardžių, susijusių su mitologinėmis būtybėmis, senosiomis šventvietėmis. Tai šventos vietos – laukai: Parkūndieva, Ramyva, Atpilda, Kerštuva (arba Karštuva).
Atgaivinti nežada
Tikras bakšėniškis, šio kaimo bendruomenei vadovaujantis Vygintas Dragūnas, sakė daugiau informacijos apie Bakšėnų piliakalnį taip pat negalintis pateikti. „Be abejo, žinome, kur jis yra, ir vaikystėje ne kartą yra tekę ant šio piliakalnio palakstyti. Senųjų kaimo gyventojų nelikę, tad niekas jau ir nepapasakotų, ar ten žmonės rinkdavosi, švęsdavo“, – kalbėjo V. Dragūnas.
Bakšėnų kaimo bendruomenė, pasak pašnekovo, iš užmaršties kelti netoli kaimo stūksančio piliakalnio neketina. Šis archeologinio paveldo objektas yra privačioje žemėje, tad tokia idėja niekada ir nebuvo svarstyta.
Saugomi valstybės
Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas teigė, kad pasitinkant Piliakalnių metus Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bendradarbiaudamas su Kupiškio rajono savivaldybe pernai į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimo programą įtraukė 6 Kupiškio rajono piliakalnius – Kupiškio (Aukštupėnų), Gaigalių, Kerelių, Papilių, Vaduvų ir Bakšėnų. „Prie šių piliakalnių jau stovi nauji informaciniai ženklai (stulpeliai). Pavasarį ant šių stulpelių prie kiekvieno minėto piliakalnio bus įmontuotos informacinės lentelės su trumpa piliakalnio istorija“, – kalbėjo specialistas.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ