Yra sugalvota daugybė metodų, kaip valdyti visuomenę. Įstatymais paremtą valdžią papildė kur kas rafinuotesni manipuliavimo būdai, kurie valdo žmones, jiems to net nesuvokiant. Vienas iš tokių galingų ginklų – propaganda. Tai ilgalaikis procesas, vykstantis įvairiose, mūsų gyvenimą, pasaulėžiūrą nuolat veikiančiose sferose. Propagandinės informacijos mastai Lietuvoje auga. Užkurta Rusijos propagandos mašina veikia. Ar įmanoma jai pasipriešinti? Kokia galima atsvara? To teiravomės rajono vadovo Dainiaus Bardausko, Seimo, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narių.
Propaganda – galingas ginklas
Pasak Kupiškio rajono savivaldybės mero D. Bardausko, reikia pripažinti, kad rusiškos politikos propaganda, putinizmo nešėja, veikia labai stipriai. „Galbūt čia, provincijoje, apie tai nesusimąstome, bet ji įvairiausiais kanalais – internetu, televizija, radiju pasiekia kiekvieną iš mūsų. Šios informacijos priemonės yra galingi dalykai masiniam sąmonės apdorojimui sau palankia linkme. Tai nėra jokia naujiena. Seniai įrodyta, kad didžioji mūsų kaimynė Rusija tam skiria didžiulius pinigus. Šių dienų kontekste kaip Lietuvos pilietis Rusijos vykdomą propagandą vertinu kaip tam tikrą politiką, nukreiptą prieš mūsų valstybę. Sąmoningas, ilgalaikis, lėtas sąmonės nuodijimas vienus paveikia greičiau, kitus ne taip greitai, tačiau rezultatą duoda“, – kalbėjo rajono meras.
D. Bardausko teigimu, labai svarbu, kad visuomenė sugebėtų teisingai atsirinkti viską, kas pateikiama. „Vis dėlto labai maža visuomenės dalis žiūrėdama, klausydama ir stebėdama pateikiamą informaciją lygina šaltinius ir daro savo išvadas. Daugumą tai veikia tiesiogiai ir tai yra baisiausia. Kovoti su tuo šiuolaikiniame pasaulyje, kai yra internetas, palydovinės televizijos kanalai, labai sudėtinga. Prieš ketverius metus į Seimą Kupiškio–Anykščių rinkimų apylinkėje balotiravosi istorikas Arvydas Anušauskas. Jau tada susitikimo su juo metu kėliau klausimą, kodėl Lietuvos valstybė šiems dalykams skiria per mažai dėmesio. Antai paprastas pavyzdys: tereikia nueiti į bet kokį didesnį prekybos centrą ir pažiūrėti, kokie pardavinėjami filmai DVD formatu. Dominuoja filmai apie karą, tačiau labai tolimi nuo tikrosios karo istorijos, superherojus rusus ir pan. Visa tai – taip pat tam tikras nuodas. O lietuviškų filmų turime labai mažai. Vietoje muilo operų geriau galėtume kurti serialus apie pokario kovą, rezistenciją, žydų gelbėjimą, apie tai, kas stiprintų mūsų tautinę savimonę, valstybingumą. Tai gali būti didžiulis ginklas. Visai neseniai buvo sukurtas naujas filmas būtent apie Rusijos propagandą „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“. Būtinai bandysiu pasikviesti jo autorius į Kupiškį ir surengti filmo prezentaciją ir pas mus. Reikia, kad tokius filmus pamatytų kuo daugiau kupiškėnų, moksleivių. Jei tokie jaunimo dievukai kaip Martynas Starkus rodo tokius dalykus, vadinasi, supranta, kad tai yra grėsmė, didžiulis mechanizmas, kuris veikia ne mūsų naudai, – mintimis dalijosi pašnekovas. – Mane, kaip rajono vadovą, lietuvį, skaudina ir dar vienas dalykas. Deja, dauguma mano amžiaus, vyresnių vyrų armijos diena vadina vasario 23-iąją. Nors Lietuvos kariuomenės diena yra lapkričio 23-ioji. Deja, daugelis šios dienos net nežino. Net moterys vyrus iki šiol sveikina su armijos diena. Tokių dalykų skatinimas taip pat yra viena iš užslėptos propagandos formų.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ