Ne kiekvienas suvokia vabalų, kirmėlių grožį, o studentė iš Keginių Ligita Šlapelytė ne tik žavisi tokiais gyviais, bet ir yra sukaupusi unikalią vabalų kolekciją. Ūsuotus, taškuotus, plaukiojančius ir ropojančius juos 21 metų mergina renka gimtinės apylinkėse. Kai kuriuos užaugino iš lervų tiesiog savo namuose. Biologijos specialybės besimokanti Ligita tikisi, kad jos tyrimas gali būti kelias į mokslinį darbą.
Į pirmąją ekspediciją traktoriumi
L. Šlapelytė – Lietuvos edukologijos universiteto biologijos specialybės trečio kurso studentė. Šiuo metu mergina po truputį jau ruošiasi atostogauti gimtuosiuose Keginiuose, pas ūkininkaujančius tėvus. Iki poilsio meto dar reikės pabaigti kursinį darbą.
O jis apie mėgstamiausią Ligitos dalyką – vabalus. Jau nuo pirmojo studijų kurso mergina susidomėjo šia gamtos sritimi ir ėmė nuodugniai ją tyrinėti.
„Biologijos studentai paprastai turi pasirinkti sritį, kurią norėtų tyrinėti per visą studijų laiką. Vieni renkasi paukščius, kiti – kirmėles, drugelius. Aš susidomėjau vabalais – jie, o ypač vabalų lervos, nėra per daug ištirtos Lietuvoje“, – ėmė pasakoti L. Šlapelytė.
Taigi, dėstytojo paskatinta mergina užsidegė rinkti Šimonių seniūnijoje gyvenančius vabalus. Pirmasis jos žygis buvo prieš pustrečių metų, žiemą.
„Per pirmąją sesiją dėstytojas Arūnas Dičkus apibūdino raganosius vabalus ir papasakojo, kad juos galima rasti gegužę pūvančiame šiene. Bet jaunatviško maksimalizmo stumiama negalėjau ilgai laukti. Ir sausio mėnesį, pasitelkusi sunkiąją techniką, traktorių „Belarus 820“ su frontaliniu krautuvu, pradėjau savo pirmąjį vabalų ieškojimo darbą. Tėtis dirbo su traktoriumi, o aš kapsčiausi – ir nenusivyliau“, – šypsojosi pašnekovė.
Mergina rado ieškotų vabalų žiemojusias lervas. Jas parsinešė namo ir laikydama palankiomis sąlygomis netrukus sulaukė vabalų derliaus.
„Lervos per savaitę atgijo, pradėjo maitintis humusu, augti. Lervos stadijos vabalai maitinasi daugiausiai ir yra įspūdingiausi augimo tempai. Vabalų lervos per parą praryja vidutiniškai 3–4 kartus daugiau maisto negu sveria pačios. Todėl vabalų lervos yra naudingos dirvodaros procesų metu. Kovo 15 dieną pirmoji lerva susisuko į prieškokoninį guolį ir netrukus pasirodė pirmieji išauginti studentės vabalai. Kiekviena vabalo rūšis vystosi skirtingai – nuo kelių savaičių iki kelerių metų“, – aiškino studentė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ