2024/11/15

 

Europinė tvarka peržengė privatumo ribas

Savo griovio šlaite radusi iškirstą medieną savininkė A. P. skaičiuoja apie 5–6 tūkst. litų jai padarytą žalą.
Autorės nuotrauka

Dar kartą pasitvirtino, kad europiniai pinigai visiškai apsuko galvas mūsų valdžiai. Jau ne tik kad rimtai nepasveriama projektų nauda, bet už paramą vykdomi darbai neša gyventojams nuostolius. Nuo praeitų metų rajono žemdirbiai kviečiami tvarkyti melioracijos griovius pasinaudojant Europos Sąjungos pinigais. Tačiau po truputį įsibėgėjantis projektas ėmė genėti ir niekuo dėtų žmonių valdas bei pinigines.

Iškirto svetimą šlaitą

Prieš savaitę į „Kupiškėnų mintis“ kreipėsi kupiškėnė A. P. Moteris norėjo išsiaiškinti, ar nepažeistos jos nuosavybės teisės žemės sklype Morkūniškio kaime. Mat čia su sklypu besiribojantis apsauginis griovys vieną dieną be šeimininkės žinios buvo išvalytas: iškirsti šlaituose augę malkinei medienai tinkami krūmai ir medžiai.
„Tą griovį mes valėmės patys dar prieš gerą dešimtmetį. Tai iki šio laiko šlaituose augę alksniukai jau buvo visiškai tinkami malkoms. Bet, pasirodo, mus aplenkė – iš žmonių išgirdome, kad griovys iškirstas net nepranešus mums“, – apie netikėtas naujienas pasakojo pašnekovė.

Paaiškėjo, kad neprašytus darbus atliko pašnekovės žemės sklypo kaimynas Tomas J. Jo žemės taip pat ribojasi su tuo grioviu – tik iš priešingos pusės.
Taigi, šis iš pirmo žvilgsnio ne pats vertingiausias nekilnojamasis turtas priklauso dviem savininkams ir yra bendro naudojimo, tačiau vienas kaimynų nusprendė savavališkai jį sutvarkyti ir užsitraukė kaimynų rūstį.

Siūlė derėtis

Šiandien šį įvykį tiria Kupiškio rajono policija. Mediena palikta tame pačiame griovyje, kur ir buvo nukirsta. Žemės savininkė A. P. paskaičiavo apie 5–6 tūkst. litų jai padarytą žalą.
Tvarkymo darbus organizavęs Tomo J. tėvas „Kupiškėnų mintims“ teigė bandęs tartis su kaimyne: siūlė pasiimti jai malkas, sutiko apmokėti žalą, leido rinktis kitą neiškirstą griovio plotelį. Bet griovio bendraturtė, anot jo, net į kalbas nesileidžia.

„Dabar viskas palikta – konfliktą aiškinsis policija. Jei visur vadovaujamasi principais, tebūnie… Jei reikės, aš atiduosiu medieną, bet taip pat kaimynei išrašysiu sąskaitą už atliktus darbus. O medienos vertę paskaičiuos specialistai. Dar pamatysim, kas bus brangiau“, – A. P. žemėse dirbti neprašytas kalbėjo kaimynas.
Jis teigė Morkūniškyje turįs ir miško, ir dirbamos žemės.

Kvietė į projektą

Ši istorija tuo nesibaigia. Viską būtų galima priskirti lietuviškam charakteriui – kai kaimynai priešais tampa ir dėl tvoros spalvos. Šiame žemės savininkų konflikte lenda ir rajono Savivaldybės atstovų ausys. Tai su jų žinia buvo duotas leidimas nukirsti A. P. priklausančią medieną.

Dar pernai Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Albertas Uldukis ir jo kolegos melioratoriai kvietė mūsų rajono žemdirbius dalyvauti Europos Sąjungos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšomis vykdomoje priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“ dėl valstybei nuosavybės teise priklausiančių Savivaldybės teise valdomų melioracijos griovių ir įrenginių priežiūros darbų atlikimo. Šiai priemonei šiemet numatoma skirti 10 mln. litų.

Per metus mūsų rajone šiame projekte pateikta sutvarkyti per 100 km griovių. Juose turės būti išvalyta pati vaga, iškirsta trukdanti augmenija. Paramą darbams gavę projekto dalyviai įsipareigoja dar penkerius metus prižiūrėti, kad grioviai neatželtų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Į projektą neįtraukta

Šioje priemonėje dalyvauti pasisiūlė 27 pareiškėjai iš Kupiškio. Tame sąraše yra ir Tomas J. Žemės ūkio skyriaus specialisto Juozo Uldukio duomenimis, mūsų Savivaldybės administracija dar pernai vasarą su šiuo gyventoju pasirašė sutikimą dalyvauti priemonėje ir Tomas J. įsipareigojo atlikti 1,26 km griovių, kurie ribojasi su jo žeme, priežiūros darbus.

Dalis jų – yra valstybinis turtas ir juos tvarkyti įpareigoja mūsų įstatymai. Už tai projekto dalyvis gaus paramą. O 200 metrų ilgio griovio atkarpa, kuri ribojasi su A. P. žeme, į šį plotą neįeina. Bet projekto organizatoriams mūsų rajone pasirodė labai negražu vietomis sutvarkytas, vietomis paliktas apžėlęs griovys, todėl melioratoriai davė leidimą Tomui J. iškirsti ir tą bendram peizažui „užkliuvusį“ plotelį.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video