Socialinio būsto kartais tenka laukti kelis dešimtmečius.
Monikos Urbutytės nuotrauka
Siūlo nuomą
Eilės dėl socialinio būsto ne ką trumpesnės ir kituose šalies rajonuose. Todėl bandydami rasti greitesnį prieglobstį vargstantiems gyventojams valdantieji prabilo apie nuomos mokesčio kompensaciją žmonėms, laukiantiems socialinio būsto.
Tam prieš savaitę pritarė ir Vyriausybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto gairėse siūloma nustatyti valstybės paramos atvejus tiek dėl nuomos, tiek dėl išperkamosios nuomos.
Projektu siekiama, kad nuomos mokestis būtų kompensuojamas nuomojantiems būstą privačiame sektoriuje bei nuomojantiems savivaldybių socialinį būstą mažas pajamas turintiems namų ūkiams. Kompensaciją gauti galėtų šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą, ir tremtiniai, rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ar juridinių asmenų.
Šeima ar asmuo, nuomojantys savivaldybės socialinį būstą ir dėl gaunamų pajamų praradę teisę į jį, galėtų tęsti nuomą komercinėmis sąlygomis, kai valstybė padengs dalį nuomos mokesčio, o kitą dalį sumokės pats žmogus.
Kompensuojamą būsto nuomos ar išperkamosios mokesčių dalies dydį turėtų nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Teigiama, kad nustatant koeficientus prioritetas bus teikiamas jaunoms šeimoms, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų (įvaikių), ir buvusiems našlaičiams ar be tėvų globos likusiems asmenims.
Nuomotis nebenorėtų
Kol kas šis pasiūlymas vertinamas gana skeptiškai. Ypač tokia išeitimi abejojama mažesniuose rajonuose, kur butų nuoma baigiasi bent jau komunalinių mokesčių apmokėjimu.
Valdžios sumanymą ne itin palaiko ir patys gyventojai. Kupiškėnė Diana ilgą laiką nuomojosi butus, namus, kol tik prieš mėnesį mūsų Savivaldybė jai skyrė socialinį būstą. Du neįgalius vaikus auginanti moteris pastovios vietos laukė ketverius metus.
„Socialinio būsto todėl ir laukiau, kad turėčiau nuolatinę gyvenamąją vietą. Iki tol nuomodavausi ir butą, ir namą, bet tekdavo išsikelti netgi anksčiau, nei būdavo sutarta. Negali būti tikras, kad su vaikais neišeisi į gatvę bet kurią dieną. O be to, šeimos su vaikais nelabai kas ir nori įsileisti. Todėl man dabar tikrai ramu“, – kalbėjo Diana.
Gautas butas Kraštiečiuose, pašnekovės teigimu, nėra idealios būklės. Moteris bandė prašyti lėšų remontui, bet jai buvo atsakyta.
Todėl pati šeimininkė bandys savarankiškai susitvarkyti gyvenimo sąlygas.
Pasak jos, vieno kambario bute reikėtų keisti langą virtuvėje, per jį švilpia vėjai. O Dianos dažnai sergantiems vaikams tai – didelis rūpestis. Taip pat remonto reikia buto grindims, nepatogumų šeimininkė turi ir su vandentiekiu.
„Mums svarbiausia, kad niekas šito buto iš mūsų nebeatims. Stengsimės susimokėti mokesčius, kurie čia nėra labai dideli, ir gyvensime“, – tikino tik iš vaikų neįgalumo pensijų savo šeimą išlaikanti pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ