Prieš keletą dienų visi rajono daugiabučių namų gyventojai gavo atsiskaitymo už šildymą lapelius. Kai kuriuos suma, kurią reikės mokėti už vasario mėnesio šildymą, tiesiog šokiravo. Nori ar nenori, bet gyventojai ateityje bus priversti kažką daryti. O tų alternatyvų jau ne tiek daug. Specialistų nuomone, ko gero, tėra dvi išeitys – atnaujinti namus arba atsijungti nuo centrinio šildymo ir nebeturėti jokių reikalų su šilumos tiekėjais monopolininkais. Tačiau visa tai nereiškia, kad šiluma mums stebuklingai atpigs, kad nereikės remontuoti prakiurusių stogų, keisti skylėtų langų. Nemažus pinigus namų šildymui išleidžia ir nuosavuose namuose gyvenantieji.
Vasario sąskaitos
Daugiabučius namus administruojančios įmonės UAB „Kupiškio komunalininkas“ direktorius Rimantas Stundys sakė, kad vasario mėnesį šilumos sąnaudos labai padidėjo dėl neįprastų šalčių. Antai praėjusių metų gruodžio oro temperatūros vidurkis buvo -7,1 laipsn., o šių metų vasarį – 9,4 laipsn. Praėjusį mėnesį net 16 dienų laikėsi žemesnė nei -15 laipsnių temperatūra. Vienu laipsniu nukritusi oro temperatūra 5 proc. pakelia šilumos sąnaudas. Šių metų sausį jų bendrovės Kupiškyje administruojamų 69 daugiabučių gyventojai vidutiniškai už šildymą mokėjo po 5,71 Lt už kv. m, o vasarį – 8,03 Lt už kv. m. Pigiausia kv. m šildymo kaina buvo 5,01 Lt, o brangiausia – 13,65 Lt. Iš 69 namų daugiau nei vidurkis moka 34 namai. Iš jų 4 namai mokėjo po 9,96 Lt už kv. m, 2-3 namai po 10 Lt už kv. m ir 1 namas – 13,65 Lt. „Būsiu nepopuliarus, bet daugiabučių namų gyventojams nematau kitos išeities, kaip namų renovavimas arba atsijungimas nuo centrinio šildymo“, – teigė pašnekovas.
Kur dingsta šiluma?
UAB „Kupiškio komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo pastatų administravimui Henriko Dauderio nuomone, tokį nevienodą šilumos sunaudojimą lemia techniškai netvarkinga namų būklė. Dažnai pasitaiko neteisingai įdėtų plastikinių langų ir palangių. Iš termovizinių nuotraukų galima daryti išvadą, kad I a. prarandama apie 38 proc. šilumos, II a. – apie 16 proc., III-IV a. – apie 3-5 proc., o V a. apie 31 proc. Gyventojai galėtų kažkiek šilumos sutaupyti už radiatorių dėdami šilumą atspindinčias plėveles, šiltinamą medžiagą po palangėmis. „Daug lemia ir pastato visos šilumos sistemos subalansavimas. Pvz., 20 butų name sumontuoti automatizuotus ventilius prireiktų 10 tūkst. litų. Investicija atsipirktų per 3-3,5 metų. Tačiau kas gali garantuoti, ar kas nors iš auksarankių namo gyventojų neprikiš nagų prie tų ventilių ir neišbalansuos šildymo sistemos.
Tačiau ateityje visuose namuose turės būti balansavimas. Dėl šilumos reguliavimo namuose galiu pasakyti, jog reikėtų kolektorinės šildymo sistemos – į kiekvieną butą turėtų būti šiluma perduodama atskirai. O dabar eina į namą santechnikas ir reguliuoja momentines šilumos sąnaudas“, – kalbėjo apie šilumos tiekimo aktualijas pašnekovas.
„Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o buto sistema prijungiama prie vieno stovo. Laiptų aikštelėje, prie kiekvieno buto įrengtame šilumos paskirstymo skyde, sumontuojama uždaromoji buto sistemos armatūra, šilumos ir karšto vandens skaitikliai. Sumontavus kolektorinę sistemą, gyventojas uždaromaisiais ventiliais gali atjungti šildymą ar karštą vandenį tik savo butui, tuo tarpu kitiems butams šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutraukiamas.
Skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį. Butų skaitiklius sumontavus laiptinėje, darbuotojas, atsakingas už namo inžinerinių sistemų eksploatavimą, bet kuriuo metu gali užfiksuoti jų rodmenis ir pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio parodymus tiksliai paskirstyti apskaičiuotus šildymo ir paruošto karšto vandens kaštus.“ (Citata iš www.sildymas.lt – aut. past.)
Pokyčių nauda
Pasak H. Dauderio, šiuo metu visos šildymo problemos ir jų sprendimo būdai tėra tik kalbos ir baigiasi, kai kalba ima suktis apie pinigus. Daug reikia pastangų, kad kas nors šioje srityje keistųsi. „Kai nutarėme Kupiškyje, K. Šimonio g. 2, namo stogą šiltinti, tai pas mane ėjo viena po kitos močiutės su vaistų knygelėmis, kad jos neįstengs mokėti, kad nedirba. Tačiau gyventojai pajuto dabar, kad šiltesnis stogas gerai. Vasarį šiame name 1 kv. m šildymo kaina buvo 5 Lt, o panašiame šios gatvės name – 6,52 Lt. Viena moteriškė iš to namo priėjo prie manęs ir padėkojo. Nors ir sunkiai pasiektas, bet rezultatas yra visiems akivaizdus. Jei šie žmonės dar ryžtųsi apšiltinti namą ir cokolį, tai jau būtų nuėję pusę kelio iki namo renovacijos. Kitas pavyzdys galėtų būti Kupiškio Pergalės g. 20-asis namas. Jo gyventojai patys, be jokių projektų, kaip suprato ir sugebėjo, apsišiltino namą. Už vasarį jiems šildymas atsiėjo 6,2 Lt už kv. m. Taigi efektas ir čia yra.
Rajone kol kas nėra nė vieno visiškai renovuoto gyvenamojo namo. Tačiau jau yra keletas atnaujintų ar šiuolaikiškos statybos visuomeninių pastatų. Pirmajai rajone apšiltintai Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijai, pasak jos direktoriaus Rimvydo Latvio, dėl to pavyko išlaidas šildymui sumažinti apie 30 proc.
Alternatyvos
Rajono Kūno kultūros ir sporto centro naujajame pastate yra įrengtas geoterminis šildymas, o ant stogo sumontuotos saulės baterijos. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio, saulės kolektorius naudojamas vandeniui šildyti. Kokį efektą duos geoterminis šildymas, bus apskaičiuota baigus šildymo sezoną. Tačiau atsižvelgiant į elektros sąnaudas cirkuliaciniams siurbliams, ko gero, išlaidos bus panašios kaip ir už centralizuotai tiekiamą šilumą. Labiau savo efektyvumu nustebino nedaug investicijų reikalaujantis geoterminis, bet granulinis šildymas. Antrą sezoną medžio granulėmis kūrenamoje Skapiškio katilinėje šildymo išlaidos sumažėjo apie 40 proc. Tokiu būdu pradėtos šildyti Lukonių, Alizavos ir Salamiesčio mokyklos. Pasibaigus šildymo sezonui ir čia paaiškės, kiek toks šildymas buvo efektyvesnis. „Biokuras jau nebėra panacėja. Antai nuo 2010 m. malkos pabrango 50 proc., medžio drožlės ir skiedros – apie 30 proc. (lyginant 2010 m. ir 2011 m.). Šiemet malkos lyg ir nebrango, išskyrus uosines. Kaskart, kai atsiranda rinkoje naujas stambus biokuro vartotojas, tas kuras pabrangsta. Reikėtų mažinti kuro vartojimą, t. y. apsišiltinti namus, stropiai reguliuoti šilumą pagal temperatūrą, įsirengti šilumos skaitiklius. Kito kelio nėra. Gal šiek tiek šiluma ir galėtų pigti, jei Lietuva pasistatys dujų terminalą. Optimizmo teikia atrasti nauji skalūninių dujų telkiniai. Tačiau didžiausia bėda, kad daugelis uždirbame per mažai, kad mūsų atlyginimai nepasiveja kylančių kainų“, – reziumavo pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ