Kupiškėnus apšildančios bendrovės „Simega“ vadovai paskaičiavo, kad mūsų gyventojai už tokias paslaugas gerokai permoka. Kūrendama biokuru mūsų katilinė galėtų šias paslaugas pasiūlyti tik po 17 centų už kilovatvalandę, kai „Panevėžio energija„ nuo vasario nustatė 26 centų už kilovatvalandę kainą. Dėl mažesnių kainų, pasak „Simegos“ atstovų, privalėtų pasistengti ne tik Kupiškio valdžia, bet ir patys vartotojai, kurie sukandę dantis stebi nuolat augančius mokesčius.
Kupiškėnai permoka
Per praėjusius metus Kupiškio bendrovė „Simega“ turėjo apie 6 mln. litų pajamų. Todėl jai vadovaujantis Darius Storpirštis džiaugiasi, kad įmonė net ir sunkmečiu gyvena gana gerai.
Verslininkas stebisi, kad kupiškėnai taip pasyviai reaguoja į nuolat augančius mokesčius už šilumą. Jie nuo vasario mėnesio bendrovės „Panevėžio energija“ vartotojams šoktelėjo iki 26,68 ct/kWh.
„Keista, kada žmonės piktinasi ir savo nuomonę reiškia dėl spaudoje aprašytos močiutės bėdų, o kai paskelbiama, kad vėl pabrango šiluma, visi tyli“, – sakė „Simegos“ vadovas.
O šilumą mūsų rajonui tiekianti panevėžiečių įmonė, anot jo, kainas diktuoja kaip tik nori: „Jie pasistatė termofikacinę elektrinę, tai dabar reikia pinigus atgauti. O vartotojai tam neprieštarauja.“
Tuo tarpu bendrovė „Simega“ paskaičiavo, kad iš tiesų mūsų miesto gyventojai šilumą galėtų gauti žymiai pigiau.
Mat šiuo metu Kupiškio katilinė bendrovei „Panevėžio energija“ šilumą parduoda tik už 14 ct/kWh.
„Mūsų katilinė kūrenama tik biokuru, todėl šiluma nėra brangi. Panevėžiečiai prisideda gana didelę sumą motyvuodami, jog mūsų rajono Noriūnų ir Šepetos katilinės jiems nuostolingos“, – kalbėjo D. Storpirštis.
Vadovas patikino, jog jie tokiomis pat sąlygomis šilumą savo gyventojams galėtų pardavinėti prisidėję tik tris centus – tai yra 17 ct/kWh.
Kaina skaičiuojama sudėtingiau
Kol kas esame įpareigoti paklusti panevėžiečių valiai. Mat jau ne vienerius metus Kupiškio katilinė ir šilumos tinklai priklauso „Panevėžio energijai“. O Kupiškio rajono savivaldybė joje teturi vos 6 procentus akcijų ir didelio balso čia reikšti nelabai gali.
„Ne kartą dėl to kalbėta ir su Kupiškio rajono vadovais. Bet kad kažką pakeistume, trūksta iniciatyvos. Mes vieni čia nieko nepadarysime“, – teigė D. Storpirštis.
„Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė patikino, kad teigti, jog šiluma kupiškėnams tik perparduodama, nėra teisinga.
„Taip pat reikia įvertinti, kad nupirktą ir pagamintą šilumą rajonų katilinėse reikia patiekti vartotojams, o tai jau perdavimo sąnaudos. Bendrą šilumos kainą sudaro ne tik kuro ar perkamos šilumos kaina, bet ir elektros, vandens sąnaudos, šilumos nuostoliai, remonto, nusidėvėjimo sąnaudos, darbo užmokestis, banko palūkanos, įvairūs mokesčiai ir kt. Šiuo metu Kupiškio rajone tiekiamos šilumos savikaina yra didesnė nei vartotojams parduodama šilumos kaina“, – sakė D. Paulauskienė.
Be to, pasak pašnekovės, Kupiškio rajono katilinės kūrenamos skirtingomis biokuro rūšimis.
„AB „Panevėžio energija“ yra regioninė įmonė, kuri šilumos gamybai naudoja įvairias kuro rūšis, superka šilumą iš kitų gamintojų ir, siekdama didinti šilumos tiekimo efektyvumą, investuoja visuose rajonuose. Tas tiesiogiai turi įtakos bendram bendrovės rezultatui. Todėl Kupiškyje ir rajone turime šilumos kainą, kuri taikoma visiems bendrovės vartotojams vienoda. Norint užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, būtina ir profesionali katilų, šilumos tinklų eksploatacija“, – teigė atstovė spaudai.
Sąskaitos didės
D. Paulauskienė dar kartą priminė, kad nuo vasario 1 d. bendrovės „Panevėžio energija“ šilumos kaina didėja nuo 24,05 ct/ kWh iki 26,68 ct/ kWh (su PVM ).
Be to, pašnekovė įspėjo, kad gyventojai turėjo gauti šiek tiek didesnes sąskaitas už sausio šilumą. Mat vidutinė praėjusio mėnesio oro temperatūra Kupiškyje buvo 3,2 laipsn. šalčio, gruodį – 1,9 laipsn. šilumos. Tai lėmė ir didesnį šilumos suvartojimą.
„Visų daugiabučių namų gyventojai, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, sausio mėnesį suvartojo vidutiniškai apie 26 proc. daugiau šilumos nei praėjusių metų gruodį. Tokiu pat dydžiu didėja ir mokesčiai už sausį suvartotą šilumą, – kalbėjo pašnekovė. – Tiek Kupiškio, tiek rajono vartotojai, daugiabučių namų gyventojai, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, vidutiniškai vienam kvadratiniam metrui šildyti suvartojo 22,33 kWh ir už būsto šildymą sausio mėnesį vidutiniškai mokės 5,37 Lt/m2. Dviejų kambarių (apie 50 m2) butų gyventojams šildymas vidutiniškai kainuos apie 270 litus.“
Mažiausiai šilumos, D. Paulauskienės teigimu, sunaudoja renovuoti namai (įstiklinti balkonai, apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, renovuotos šildymo ir karšto vandens sistemos). Tačiau Kupiškyje tokių daugiabučių nėra.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ