„Tualetas – šeimininko veidrodis“, – sako kultūringojo pasaulio žmonės ir pagal tai, kaip tvarkomos nuotekos, vertina ne tik asmenį, įstaigą, miestą, bet ir visą šalį. Įdomu, ką civilizuota ir dosni Europa pasakys apie mūsų rajoną, kai iki 2015 metų nespėsime įgyvendinti jų aplinkosauginių reikalavimų, ir kaimuose, o kai kur ir mieste stovės tos pačios sukrypusios išvietės, o iš sovietmetinių valymo įrenginių pravalytos nuotekos ir toliau plauks į ežerus, į upes. Mūsų valdžia, aišku, stengiasi – ieško lėšų naujiems valymo įrenginiams, nuotekų tinklams. Bet jei ir randa, atlikti darbai eina šuniui ant uodegos.
Nuotekos į ežerus ir upes
Ką tik pusiau išvalytas Skapiškio ežeras džiugina šio miestelio poilsiautojus. Tačiau iš morališkai atgyvenusių valymo įrenginių į jį dar nuo seno tebeteka nuotekos. Be to, tokia nuotekų sistema veikia ne tik Skapiškyje, bet ir didžiojoje dalyje viso mūsų rajono. Kol Savivaldybė laukia pinigų nuotekų ir vandentiekio sistemai rajone atnaujinti, Europos reikalavimai po 2015 metų centralizuotas komunalines paslaugas teikti ne mažiau kaip 95 procentams gyventojų atrodo neįgyvendinami.
Šiandien mūsų rajone tokias paslaugas, be dalies Kupiškio ir Subačiaus gyventojų, gali gauti vos keli kaimai: Palėvenėlė, Adomynė, Rudiliai, Juodpėnai, Noriūnai ir Aukštupėnai.
Didžioji dalis rajono dar naudojasi individualiomis kanalizacijų sistemomis ar lauko tualetais. Geriausiu atveju gyventojų nuotekos teka į dar nuo tarybinių laikų statytus valymo įrenginius. Juose per ilgą laiką nusėda dumblas, kuris gabenamas į Kupiškio nuotekų valyklą.
O nusistovėjęs nuotekų vanduo plaukia į atvirus vandens telkinius. Taršos lygį juose kartą per ketvirtį privalo patikrinti aplinkosaugininkai.
„Iš daugelio valymo įrenginių nusistovėjusios nuotekos išteka į ežerus ar upelius. Iš Kupiškio ir Noriūnų išvalytos nuotekos patenka į Lėvens upę, iš Juodpėnų – į Juodupę, iš Subačiaus į Viešintą, iš Alizavos – į Pyvesą“, – aiškino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio skyriaus vedėja Vita Stančikienė.
Tikslas – ekologiškas ežeras
Lygiai taip pat nuotekos į vandens telkinį teka Skapiškio miestelyje.
Čia dar ir šiandien vyksta Skapiškio ežero dalies išvalymo darbai, kuriems Europos Sąjungos struktūriniai fondai skyrė 1,8 mln. litų finansavimą.
Kupiškio rajono savivaldybės parengtame projekte pabrėžiama, kad jo tikslas prisidėti prie Kupiškio rajono vandens telkinių ekologinės būklės gerinimo.
Mat praeityje, pasak rengėjų, į Skapiškio ežerą buvo išleidžiamos nuotekos ir teršalai. Dėl jų vandens telkinys buvo visiškai uždumblėjęs ir užžėlęs meldais.
„Šiuo metu telkinio vandens sistema nėra geros ekologinės būklės, telkinys uždumblėjęs, pažeisti jo krantai. Tai riboja ežero teritorijos panaudojimą turizmui ir rekreacijai, kenkia natūralių ekosistemų egzistavimui. Minėtų problemų priežastis – vandens tarša dėl šalia upės buvusios pieninės bei kolūkiniais metais vykdytos intensyvios gyvulininkystės ir žemdirbystės metu leistų nuotekų ir kitų teršalų. Kadangi taršos šaltinio nebėra, tikslinga atlikti ežero ekologinės būklės gerinimo darbus“, – rašyta Kupiškio rajono savivaldybės parengtame projekte.
Tačiau rengėjai, ko gero, pamiršo dar vieną taršos šaltinį – nuo 1967 metų Skapiškio ežero pakrantėje stovinčius valymo įrenginius. Iš jų į ežerą siauru kanalu teka nusistovėjusios Skapiškio mokyklos ir daugiabučio namo nuotekos.
Nors, Skapiškio seniūnijos seniūno Valdo Juškevičiaus teigimu, iš požeminių rezervuarų į atvirus vandenis patenkantis vanduo nedaro jokios žalos ežerui, vietiniai gyventojai tuo abejoja. Jiems nerimą kelią iš senų įrenginių ištekantis purvinas ir dvokiantis vanduo. Gyventojų įsitikinimu, būtent tokie „šaltinėliai“ ir pavertė ežerą pelke.
Alizavos įrenginiai pavedė
Skapiškio valymo įrenginių nuotekų užterštumą reguliariai kontroliuojantys aplinkosaugininkai „Kupiškėnų mintims“ teigė, kad paskutinį kartą patikrinus į Skapiškio ežerą ištekantį nuotekų vandenį, leistinas taršos lygis viršytas nebuvo.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ