Pavasaris – tinkamas metas vaismedžiams genėti. Šie sodininkui kasmet būtini darbai leis augalui gauti daugiau šviesos ir brandinti didesnį vaisių derlių. Apie genėjimą pasakojo UAB „Kupiškio komunalininkas“ Želdynų priežiūros tarnybos vadovas, genėjimo darbų specialistas Algirdas Gasiūnas.
Kada genėti?
Pašnekovo teigimu, yra du genėjimo būdai: atnaujinamasis ir šviesinamasis. Pastarasis naudojamas dažniau, nes atnaujinti medžiui reikia specialių žinių. Na, o šviesinimo būdu genėjamam medžiui svarbiausias uždavinys – leisti saulės šviesai patekti į visą jo lają.
Pasak A. Gasiūno, žmonės dažniausiai įpratę vaismedžius genėti žiemos pabaigoje ar pavasarį, kai dar nebūna lapų. Tuomet, anot jo, geriausiai matosi, kurios šakos kitoms labiausiai užstoja šviesą.
Kiekvienas sodininkas žino, kad po tokio genėjimo vasarą medis apsipila naujais ūgliais – vilkūgliais. Ir juos liepos mėnesį vėl reikia pjaustyti, kad netrukdytų derėti vaisiams.
Todėl įgudę sodininkai vis dažniau ima propaguoti medžių genėjimą vasarą. Mat tuomet jau medis būna užmezgęs vaisius. Tam išeikvoja nemažai energijos ir mažiau prisiaugina vilkūglių. Be to, A. Gasiūno aiškinimu, vasarą vaismedis mažiau apsikrečia ligomis – žiemą grybelinių ir kitų ligų sporos sklando ore ir gali nusėsti ant menkiausios genėjimo metu padarytos žaizdos.
Ne visi vaismedžiai ištveria
Sodą genėti patariama kasmet. Šakų pjaustymas naudingiausias obelims, kriaušėms ir slyvoms. Kiti vaismedžiai, pasak pašnekovo, nuo šių darbų lengvai gali apsikrėsti ligomis, ypač genėjimo bijo vyšnios ir trešnės. Šių medžių specialistas pataria apskritai neliesti.
„Žmonės kartais pastebi, kad augo vyšnia, žaliavo ir štai vasaros viduryje ėmė ir nudžiūvo jos šakos. Tai dažniausiai – genėjimo pasekmė. Šie vaismedžiai greitai užsikrečia ligomis. Todėl juos geriau mažiau liesti arba genėti jau nuskynus vaisius“, – rekomendavo A. Gasiūnas.
Tik nuėmus derlių specialistas pataria genėti ir vaiskrūmius. Nors žmonės juos taip pat įpratę „nurengti“ pavasarį, šiems genėjimas vasaros pabaigoje sveikesnis.
Dezinfekuoti ar ne?
Pasiruošti genėjimo darbams paprasta – reikia sodo žirklių ar žnyplių, pjūklelio, kopėtėlių ir sodo tepalo su fungicidais žaizdoms dezinfekuoti. Bet, A. Gasiūno teigimu, arboristai (tai įvairių gamtos, meno ir inžinerijos mokslų žinovai, ekologai, aktualią šiuolaikinę teorinę ir praktinę parengtį turintys specialistai, siekiantys įvairiomis priemonėmis išsaugoti sveikus medžius) kategoriškai tvirtina, kad medžiams jokių žmogaus vaistų nereikia – jie patys sugeba sukurti apsaugos sluoksnį iš vidaus ir apsisaugoti nuo plintančių ligų.
Genint, pasak specialisto, reikia pašalinti visas susiglaudusias, sergančias ir sausas šakeles. Svarbu pritrumpinti ir pagrindines – skeletines medžio šakas.
Senesniems medžiams, specialisto teigimu, reikia labiau apgenėti viršūnes: „Senstanti obelis obuolius brandina daugiausia viršūnėje. O apatinės jos šakos džiūva. Todėl viršūnėje reikėtų daugiau šakų nupjauti. Tada ir saulės į lają daugiau pateks, ir obuoliai derės žemiau.“
Ypač, pasak pašnekovo, smarkiai nugenimi apleisti vaismedžiai, kurie būna neliesti daugybę metų. Specialistai, anot jo, tokius medžius leidžia nugenėti nuo dviejų trečdalių iki vieno trečdalio lajos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ