Vis garsiau kalbama apie mirtiną pavojų ant stogų. Dar nuo sovietmečio likusios asbestinės dangos poveikiu sveikatai susirūpino ir Aplinkos ministerija. Prieš porą metų ji pradėjo projektą, kuris paskatintų žmones atsisakyti kenksmingų stogų. Šį pavasarį savivaldybės suskaičiavo, kiek gyventojų ir įstaigų norėtų įsitraukti į tokią misiją.
Skaičiuoja stogus, bet ne lėšas
2008-ųjų pabaigoje Lietuvos vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą ir pavedė Aplinkos ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Šiai programai ketinta skirti apie 23 mln. litų.
Dalyvauti vykdant minėtą projektą pasiūlyta ir Lietuvos savivaldybėms. Jos šiuo metu kaip tik baigia rinkti duomenis, kiek mūsų gyventojų ir įstaigų norėtų pasikeisti savo pastatų stogus padedant Asbesto šalinimo programai. Naudodamiesi ministerijos parama už ekologijai ir pačių žmonių sveikatai naudingus darbus jie gautų kompensacijas.
Pirmuosius milijonus asbestiniams stogams pakeisti pradžioje planuota dalyti jau nuo šių metų. Tačiau kol kas lėšų klausimas – visiškai neaiškus.
„Žmonės į Savivaldybę kreipiasi dėl šios programos, teiraujasi apie kompensacijas. Bet realiai šiuo metu vyksta tik akcija pretendentams suskaičiuoti. O pinigų dar nėra“, – „Kupiškėnų mintims“ sakė Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis.
Ministerija terminų atžvilgiu nėra itin konkreti. Jos vizijose – asbestiniai stogai nuo lietuvių namų turėtų visiškai dingti tik per trisdešimt metų.
Kupiškėnai domisi
Kupiškio rajone pateikta paraiškų 42 tūkst. gyvenamųjų namų ir 20 tūkst. kvadratinių metrų įstaigų pastatų stogų dangoms pakeisti. Asbestinę dangą norėtų nusiimti Kupiškio etnografijos muziejus, keletas kultūros ir švietimo įstaigų, policijos komisariatas ir kt.
Kiek visoje šalyje bus pageidaujančiųjų pasikeisti pavojingas stogo dangas, vis dar skaičiuojama.
„Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra šiuo metu apibendrina asbesto šalinimo poreikio šalyje inventorizacijos duomenis. Šiuos duomenis atsiuntė savivaldybės. Kai inventorizacijos duomenys bus apibendrinti, jie bus pateikti Vyriausybei. Vyriausybė svarstys finansavimo galimybes. Kai bus nuspręsta, kiek skirti lėšų, bus patvirtinta kompensavimo tvarka. Kol kas tokia tvarka nėra patvirtinta“, – trumpai paaiškino Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.
Anot jos, rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma, kad gyventojams dalis lėšų, išleistų keičiant aplinkai pavojingas dangas ir izoliacines medžiagas, bus kompensuojama pagal pateiktus išlaidų dokumentus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ