Pasauliniais duomenimis, smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ir nedarbingumo priežastis, kaip ir vėžys. Tačiau onkologiniams ligoniams paskutiniu metu lietuviai skiria daug grandiozinių akcijų ir renginių, o kenčiančios moterys problemas stengiasi paslėpti už keturių savo buto sienų. Smurtas šeimoje – vis dar gėdingas ir neviešinamas reiškinys. Gal todėl mūsų rajone realiai ir nėra jokios rimtos pagalbos smurtą patiriančioms moterims.
Moterys atsisako pretenzijų
Kupiškio rajono policijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų rajone užregistruoti 126 iškvietimai į buitinius konfliktus. Buvo dienų, kai pareigūnams per dieną teko vykti į 28 tokius iškvietimus.
Prevencijos padalinio pareigūnai per pusmetį išnagrinėjo 84 prašymus ir skundus dėl smurto šeimoje. 32 atvejai buvo dėl smurto prieš moteris.
Pasak Kupiškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkės Jurgitos Žiūrienės, pareigūnai, tikrindami informaciją apie šeimyninius konfliktus, siekdami nustatyti smurtautojus šeimose, glaudžiai bendradarbiauja su seniūnijų bei mokyklų socialiniais darbuotojais, Kupiškio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais.
Smurtautojai, anot pašnekovės, dažniausiai būna neblaivūs, nusiteikę agresyviai ir prieš šeimos narius, ir prieš policijos pareigūnus. Dažniausiai naudojama psichologinė prievarta, pasireiškianti įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais. Iš fizinės prievartos dažniausias stumdymas, atskirais atvejais mušimas.
Pareigūnai, atlikdami gautos informacijos patikrinimą apie vykstančius ar jau įvykusius šeimyninius konfliktus, susiduria su problema, kad nukentėjusieji, dažniausiai moterys, pretenzijas reiškia tik konflikto metu ar tuoj po jo. Vėliau dėl įvairiausių priežasčių kaltinimų atsisako.
Tam, J. Žiūrienės teigimu, didelę įtaką turi, kad pagal dabar galiojančius Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius ikiteisminis tyrimas dėl tokių konfliktų neatliekamas, nes dažniausiai tai būna privataus kaltinimo bylos. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš moteris šeimoje per praėjusių metų pirmą pusmetį mūsų rajone pradėtas tik dėl vieno atvejo.
Nukentėjusiajai pusei išaiškinus, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar dėl kylančių konfliktų iš asmeninių paskatų galima kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, dažna jų savo kaltinimų atsisako.
Gelbės Krizių centras
Apie pagalbos trūkumą nuo smurto kenčiančioms Kupiškio rajono moterims jau seniai kalbama. „Kupiškėnų mintys“ rengdamos straipsnį įsitikino, kad tuoj pat po incidento, be policijos, jokios pagalbos dailiosios lyties atstovėms būtų sunku tikėtis. Taip ir lieka neaišku, kas gali konkrečiai nukentėjusiai padėti.
Dėl šios priežasties, pasak Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio, ir kuriamas Krizių centras mūsų rajone. Šiuo metu jau baigti pastato Virbališkiuose remonto darbai, o apie pačios įstaigos darbą dar anksti kalbėti.
Įsteigus Krizių centrą numatyta čia suteikti skubią pagalbą ir laikiną prieglobstį buitinį smurtą patiriantiems asmenims, taip pat našlaičiams, neturintiems būsto, asmenims su vaikais, sugrįžusiems iš įkalinimo vietų, asmenims su nepilnamečiais vaikais, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, prekybos žmonėmis aukoms.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ