Šeštadienį kovą su sunkia liga pralaimėjo Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Dėl šio politiko mirties visoje šalyje nuo šiandienos skelbiamas trijų dienų gedulas.
„Kupiškėnų mintys“ kalbino mūsų rajono politikus, artimiau pažinojusius šį Lietuvos istorijoje žymų pėdsaką palikusį žmogų.
Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos narys, socialdemokratas Jonas Blaževičius:
Teko ne kartą bendrauti su A. Brazausku. Mano širdyje jis liks, kaip vienas iškiliausių valstybės veikėjų. Nežiūrint bandymų sukompromituoti šį politiką, ypač po Nepriklausomybės paskelbimo. A. Brazauskas išliko orus ir dirbo Lietuvos žmonių labui. Ką kas ir besakytų, kito tokio visuomenės veikėjo mūsų šalyje kol kas nesu matęs.
A. Brazauskas buvo visų sričių žinovas, o ypač daug suprato ūkio veikloje. Kaip žmogus, jis buvo idealistas, diplomatiškas ir jautrus. Klausydamas jo niekada nesu išgirdęs pakelto tono.
Atsimenu, kai dar buvau Tarybos pirmininkas Kupiškyje, A. Brazauskas buvo atvažiavęs į mūsų miestą.
Tuomet jis kandidatavo į prezidento postą. Viešnagės metu man buvo ir keista, ir įdomu, kaip šis politikas bendravo su paprastais žmonėmis. Atsimenu – priėjo prie Jo viena močiutė, tai šis jai ranką paspaudė, pasikalbėjo ir raštelį kažkokį paėmė. Vėliau paskambino man ir paklausė, ar žinau tos moters bėdas. Tai parodė, kad jam buvo svarbios kiekvieno žmogaus problemos.
Politikui ar eiliniam piliečiui, manau, yra ko iš šito žmogaus pasimokyti.
Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos narys Albinas Vaižmužis:
Man labiausiai imponavo šios asmenybės paprastumas. Atsimenu – Raseinių rajone prieš nemažai metų vyko Lauko dienos. Šioje šventėje tuomet dalyvavo ir Prezidentas A. Brazauskas. Ir labai nustebau, kai jis mane pašaukė vardu ir pasakė : „Tai va, Albinai, žinau, kad pas tave rajone buvo medžioklė, dalyvavo trys mūsų ministrai, primedžiojot daug šernų, o manęs nepakvietėt“. Aišku, tai buvo tik pajuokavimas. Bet aš tuomet jam pasiūliau iš tikrųjų užsukti ir pamedžioti į mūsų kraštus – ir taip paprastai sutarėme susitikti.
Grįžęs ėmiau viską organizuoti. Tačiau likus kelioms dienoms paskambino Prezidentas ir atsiprašė, kad dėl nenumatytų darbų negali atvažiuoti į Kupiškį. O aš tuomet jau nemažai žmonių buvau įpareigojęs mums padėti ir galėjau likti itin nepatogioje situacijoje. A. Brazauskas suprato mano nuogąstavimus ir vis dėlto ryžosi mesti svarbius susitikimus.
Tai toks jo paprastumas man iki šių dienų liko atmintyje. Aš juk, palyginus su juo, nežymus žmogelis buvau, o jis taip mane suprato. Ir visi žmonės, mano manymu, šitą žmogų panašiai vertino – visada ranką paduoda, šiltai pakalbina.
Kaip politiką A. Brazauską vertinu teigiamai – jam teko dirbti itin sunkiu Lietuvai metu. Šio politiko populiarumą rodė ir tai, kad prezidento kėdėje jį norėjo matyti per milijoną mūsų šalies gyventojų.
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, Kovo vienuoliktosios Akto signataras Leonas Apšega:
Tai buvo Nepriklausomybės Akto signataras, mano kolega ir žmogus, dėl kurio netekties šiandien labai apgailestauju. Aš jį pažinojau dar iki 1990-ųjų Kovo vienuoliktosios, nors bendrų reikalų tuomet dar neturėjome. O po Nepriklausomybės atkūrimo mes jau dirbome kartu – net Seime šalia sėdėjome. Ir iš tų laikų prisimenu jo padrąsinimą, kai tekdavo dėl kažko pasisakyti.
Šis politikas mano atmintyje išliks kaip draugiškas, labai praprastas, betarpiškas ir komunikabilus žmogus. Jis visuomet pasisveikindavo, pakalbindavo. Būnant greta, visada jautėsi didžiulė šios asmenybės patirtis, išmintis.
A. Brazauskas labai gerbdavo mus, Kovo 11-osios Akto signatarus, ir stengdavosi parodyti mums savo dėmesį. Prisimenu jo išleistuves iš prezidentūros. Jis tuomet pasikvietė daug garbingų svečių, bet pavakaroti pasiliko tik signatarus. Mes kalbėjomės, gėrėm arbatą ir gurkšnojom vyną. Iš tos šventės man išliko nuotrauka.
Dar iki dabar savo telefone turiu ir Prezidento telefono numerį. Jį duodamas Prezidentas man liepė skambinti iškilus bėdai. Ir iki šiol prisimenu netikėtą jo skambutį dėl Kupiškio laukus prieš kelerius metus nusiaubusios krušos. Tada man buvo atostogos ir grybavau miške – labai nustebau, kai man asmeniškai paskambino pats Prezidentas ir pasisiūlė atvažiuoti į Kupiškį. Mat tą dieną jis lankėsi Panevėžyje. Pamatęs ūkininkų nusiaubtą metų derlių, A. Brazauskas pažadėjo nepalikti ir mūsų žmonių bėdoje.
Tai buvo labai ūkiškas žmogus, todėl dažnai pasikalbėdavome apie darbus. Ir apskritai jo viešas kalbėjimas mane velniškai vežė – ką jis besakydavo, tonas skambėdavo užtikrintai. Viskas konkretu, paprasta, elementaru, su pavyzdžiais ir be jokio „vandens pilstymo“. Jei tik žinodavau, kad per televiziją kalbės A. Brazauskas, nekantriai laukdavau jo kalbos.
Ir manau, kad visiems žmonėms tai imponavo. Atsimenu vieną močiutę, kuri dar prieš prezidento rinkimus tvirtino, kad kito kandidato šitam poste ji nematė. „Šitoks vyras – kai pasirodo televizijoje, tai pilnas ekranas“, – prisimenu jos žodžius.
O kiek pylos jis gaudavo – tiek, manau, nėra nė vienas nusipelnęs. Žmogaus užmušęs taigi nėra, o smerkė jį ir daug Seimo narių, ir paprastų gyventojų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ