Jei nori susipykti su kaimynu, – pasidaryk bendrą įvažiavimą į kiemą arba išsikask šulinį ant sklypų ribos. Tokią tiesą susiginčijusiems P. Pajarskio gatvės gyventojams patvirtino konfliktą spręsti iškviesta Savivaldybės atstovų komisija. Juoda katė per nesutariančių kaimynų kiemą perbėgo tada, kai bendro keliuko į kiemus viduryje netikėtai išdygo tvora. Ji kelią padalino taip, kad į vieną iš kiemų automobiliu patekti jau nebeįmanoma.
Nebeįvažiuoja į kiemą
Liucijos Jančienės ir Antano Bliekos kaimynystė prieš dvidešimt penkerius metus prasidėjo gražiai ir draugiškai. Naujakuriai P. Pajarskio gatvėje nusprendė dviem kiemams nusitiesti vieną platesnį įvažiavimą. Taip tuomet atrodė ir taupiau, ir patogiau.
Tačiau, kaip sakoma, šykštus moka du kartus – A. Blieka nusprendė atsiskirti savo sklypo ribas tvora ir pagal dokumentus jam atiteko didesnė dalis keliuko. Tuo tarpu Jančių šeimai beliko tik takelis ir norėdami automobiliu pasiekti garažą jie turės iš naujo tiesti įvažiavimą. O tam reikės paaukoti nemažą dalį gėlynų.
„Nukosėjo nuo mano pusės pusmetrį ir daryk ką nori. Tai pasakykit, kaip dabar gyventi gražiai su kaimynais. Taip juk negalima elgtis. Ne kartą kalbėjome, tarėmės daryti bendrą tvorą nuo gatvės, bendrus vartus – taip visiems būtų buvę patogiau. Dabar vieni pasidarė nepasitarę, o mes ir likom kvailio vietoj. Bet toks elgesys nepateisinamas, nujaučiu, kad gražios kaimynystės tarp mūsų jau niekada nebebus“, – pasipiktinimo neslėpė L. Jančienė.
Klaidų nerado
Šiam konfliktui išspęsti moteris išsikvietė netgi Kupiškio rajono Savivaldybės atstovų komisiją. Tačiau ši atvertusi kaimynų bylas niekuo padėti negalėjo – viskas šioje situacijoje – teisėta.
„Sklypų ribos atmatuotos teisingai ir jokių klaidų čia nėra. Todėl susitaikykit ir gyvenkit gražiai, – konfliktiškoms pusėms patarė komisijos pirmininkas Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjas Mažvydas Šalkauskas. – O keliuką Jančiams, manau, nebus sudėtinga paplatinti“.
Pasak komisijos pirmininko, toks ginčas jau nebe pirmas mūsų mieste. Anksčiau ar vėliau dėl sklypo ribų susipeša tie, kurie kadaise nusitiesė bendrus įvažiavimus ar išsikasa vieną šulinį.
Pasirašė nepatikrinusi
Tačiau tokių nuostolių L. Jančienė būtų išvengusi, jei prieš daugelį metų būtų atidžiau pasirašinėjusi dokumentus.
„Kai tvarkiausi sklypo nuosavybės dokumentus nuo pat pradžių trūko dėmesingumo šiam reikalui. Su dokumentais dirbę specialistai ne kartą klydo: tai sklypą atkėlė ne tuo adresu, tai jo nuosavybę priskyrė mano mirusiai motinai. Galiausiai matininko pateiktame projekte įsivėlė klaida ir nepatikrinusi aš jį patvirtinau – nepastebėjau, kad viena sklypo briauna nubrėžta kreivai. Ir tai buvo mano didžiausia klaida, už kurią dabar moku. Mano sklypas pagal pirmuosius dokumentus turėjo būti kitoks, bet tai jau nieko nebereiškia“, – dėl savo patiklumo krimtosi kupiškėnė.
Anot jos, tikroji sklypo riba ėjo beveik per vidurį įvažiavimo į kiemą. Tačiau kas padaryta, jau nebepataisoma: „Kreipiausi į nepriklausomus Panevėžio matininkus, bet, kaip sakoma, po muštynių kumščiais nemosikuojama“.
Teistis nenorėtų
Vienintelis kelias, kuriuo L. Jančienei pataria eiti teisininkai, teisybės ieškoti teismo keliu. Tik jo pagalba moteris turi vilties atgauti per klaidą prarastą asfalto lopinėlį.
„Nenorėčiau užvirti tokios košės – teismo keliu šis klausimas tęstųsi ilgus metus ir kainuotų daug sveikatos bei pinigų. Tikiuosi, kad bent žmogiškumo ir buvusios draugystės vardan dar galima kažką pakeisti“, – vylėsi kupiškėnė.
Tačiau kaltės dėl nepasidalinto kelio nematantis L. Jančienės kaimynas A. Blieka kelti tvoros nė nemano. Anot jo, viskas teisėta ir žemės kaimynams vyriškis atiduoti neketina.
„Aš nenoriu pyktis, bet kaimynai jau antrą kartą kelia tokius ginčus. Viskas šioje situacijoje teisėta, tai rodo dokumentai. Ko jiems dar reikia, savo žemės aš neatiduosiu“, – tuščiai gaišinamu laiku piktinosi A. Blieka.
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ