Šią savaitę Subačiuje viešėjo Pietų Afrikos Respublikos žydų tautybės gyventojas Percy Tucker. Aštuntą dešimtį perkopęs vyriškis lankė savo mamos gimtąsias vietas. Šiai tuomet tebuvo devyneri, kai dėl grėsmingų gyvenimo sąlygų su būriu kitų žydų iš Subačiaus geležinkelio stoties patraukė ieškoti ramesnio gyvenimo.
Gido iš Kauno Chaimo Bargmano lydimas P. Tucker į Lietuvą atvyko pirmą kartą. Prieš kelerius metus čia lankėsi jo sūnėnas iš Londono, todėl po daugelio metų pamatyti savo šeimos gimtinę ryžosi ir pats ponas Tucker.
Iki tol vyras teigė bijojęs pamatyti tas vietas, kur buvo išžudyta visa jo tėvo šeimyna. Šiomis dienomis kaip tik minimos šios tragedijos metinės.
Tačiau vyras nesigailėjo pasiryžęs šiai kelionei. Ypač didelį įspūdį jam paliko Kėdainių rajone aplankytas Krakių miestelis – čia jo senelio pusės šaknys. P. Tucker pasakojo aplankęs savo giminių kapavietes. Mirusiuosius pagerbė malda.
Žydų kapavietę Pietų Afrikos Respublikos pilietis apžiūrėjo ir Subačiaus seniūnijoje. Svečią dominusias vietas aprodė seniūnas Vidmantas Paliulis. Kartu jie dar apžiūrėjo geležinkelio stotį, žydų sušaudymo vietą. Viešnagė baigėsi seniūnijos patalpose, kur svečiai susitiko ir su „Kupiškėnų minčių“ korespondente.
„Apie Subačių beveik nieko nežinojau, nes močiutė neturėjo geros atminties, o mama tuomet tebuvo vaikas. Tačiau Lietuvos vardą girdžiu visą gyvenimą. Tame krašte, kur augau, buvo 300 šeimų iš Lietuvos. Ir dabar ten saugome lietuviškas žydų tradicijas: rengiame šeštadienio pietus, įvairius susitikimus“ – teigė P. Tucker.
Išeiviai, pasak pašnekovo, itin domisi savo šaknimis ir šiuo metu ne vienas žydas emigrantas lankosi Lietuvoje. Todėl ir P. Tucker į kelionę pasikvietė savo gerą draugą geneologą, kuris padeda atkurti jo giminystės medį.
Pono Tucker giminės, kurios prieš šimtmetį paliko Lietuvą, kilę iš dviejų šeimų – Norų ir Šteinų. Pastarosios giminės palikuonys netgi turi šeimos legendą, kilusią emigravimo metu. Kai Šteinai atsikraustė į Afriką, vietiniai gyventojai klausinėjo, kodėl jie čia atvyko. O šie tikino atvažiavę ieškoti aukso – nuo to jų pavardė buvo perkurta į Goldšteinus („gold“- ang. auksas).
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ