Po truputį trūnijantys Kupiškio malūnai dar negreit bus prikelti antram gyvenimui. Prieš krizę sugalvojęs, kaip prikelti istorinį statinį Atgimimo gatvėje, malūno savininkas Benediktas Gricius priverstas mažiausiai metams atidėti savo planus dėl ekonominės padėties šalyje. Tačiau ir be renovacijos, pasak savininko, malūnas reikalauja jo lėšų – šią vietą pamėgęs jaunimas dažnai išdrasko užkaltus langus, viduje pilamos šiukšlės, kartą apleistas pastatas netgi degė.
Būgštauja dėl saugumo
Kupiškio rajone stovi šeši vėjo malūnai, trys iš jų – Kupiškio mieste. Pasak paveldosaugos specialistų, jų situacija šiandien stabili – nė vienas nekelia grėsmės aplinkinių gyventojų saugumui. Nors be leidimo lankytojai ten neįleidžiami.
Tačiau Kupiškio gyventojai jau seniai bruzduliuoja, kad apleisti malūnai mieste – tikra rakštis. Šiuos niekieno nesaugomus pastatus, anot jų, savo linksmybėms mielai renkasi vietinis jaunimas, dienomis žaidimo aikštelę įsikuria vaikai.
Paskutiniu metu sulaukėme nusiskundimų dėl Atgimimo gatvėje stovinčio malūno keliamos grėsmės. Prisistatyti nepanoręs anonimas būgštavo, kad šis pastatas – tik per plauką nuo rimtos nelaimės:
„Šis kultūros paveldo objektas ne vieną pro šalį einantį miestietį šiurpina ne tik vėjo draskomu stogu, tuščiomis langų ir durų nišomis, aptrupėjusiomis akmens mūro sienomis ar atsitiktinumo dėka dar negriūnančiomis vidaus karkaso sijomis. Kur kas rimtesnį susirūpinimą turėtų kelti nuolatiniai šio objekto, o ypač mūrinio jo priestato, lankytojai“.
Be to, anonimą piktina ir tai, kad malūno keliamo pavojaus nenori matyti už tokių statinių priežiūrą atsakingi asmenys. Neprisistačiusio žmogaus žiniomis, dar nė karto per pastarąjį dešimtmetį apleisto pastato savininkas nebuvo nubaustas už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus.
Spragos kultūroje ir biudžete
Tačiau bausti malūno, esančio Atgimimo gatvėje, savininko B. Griciaus dėl nepriežiūros Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus specialistas paminklosaugai Vincas Dičkus tikino neketinąs. Anot jo, pasikalbėjus ir pasitarus, kartu galima nuveikti žymiai daugiau nei baudžiant.
O dėl anoniminio skundo specialistas įžvelgia ir pačių besiskundžiančiųjų nemažesnę kaltę. Pasak V. Dičkaus malūnus nuolat siaubia kultūros stokojantys gyventojai, o sutvarkyti jų padarytai žalai trūksta lėšų.
„Patys šiukšlina, patys po to ir skundžiasi. Malūnas yra privataus asmens nuosavybė ir jis privalo ten tvarkytis. Tačiau ir šeimininkui jau kantrybė senka, kiek kartų jis man dejavo, kad nebežino, kaip apsaugoti malūną nuo įsilaužimų. Buvo jis ir langus užkalęs, tačiau žmonės vis tiek išdrasko lentas, viduje net grindis malkoms išlupo. Per atvirus langus į pastatą skrenda ir teršia paukščiai“, – apie nesuvaldomą situaciją kalbėjo pašnekovas.
Tačiau dabartinė kultūros objekto padėtis, pasak pašnekovo, dar nėra tragiška. Malūno sienos patvarios, stogas taip pat aptvarkytas, todėl pastatas dar tikrai negrius. O žmonės, pašnekovo teigimu, jei ieškos bėdos, tai ir ras.
Nesugeba apsaugoti
Grėsmės aplinkiniams nepastebi ir pats malūno Atgimimo gatvėje savininkas Benediktas Gricius. Vyriškis prisipažino jau šiais metais planavęs pradėti renovacijos darbus, tačiau krizė privertė lukterti. Darbai kol kas atidėti iki kito pavasario.
„Minčių, kaip atgaivinti malūną, turime, tačiau dabar joms – ne laikas. Todėl ir stovi pastatas pusiau užkonservuotas. O nuo įsilaužimų neapsaugosi – nei sargo pastatysi, nei signalizacijos prijungsi“, – sakė pašnekovas.
Kuo virs malūnas, B. Gricius atskleisti kol kas nenori. Tačiau vyriškis patikino, kad jis funkcionuos aptarnavimo ir turizmo srityje. Suderinęs su paveldosaugininkais dalį lėšų savo sumanymui įgyvendinti verslininkas bandys gauti iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau didelių investicijų reikės ir iš savo kišenės.
„Pastatas, koks dabar stovi, finansiškai bevertis – kiek gali kainuoti plikos sienos. Tačiau morališkai jis man – brangus. O kad galėčiau į jį leisti žmones, dar reikia didelių investicijų“, – kalbėjo pašnekovas.
Malūnai „įšaldyti“
B. Griciui dėl paveldosaugai nepalankių sąlygų pritarė ir paminklosaugininkas V. Dičkus. Anot jo, ir kiti Kupiškio rajono malūnai nėra tinkami eksploatacijai. Trys pastatai net ir stogų neturi. O norint vieną tokį uždėti, reikia parengti projektą, kuris V. Dičkaus paskaičiavimu, kainuotų 12 tūkst. litų. O kur dar galimybių įvertinimo ir darbų išlaidos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Rytis UŽUSIENIS