Savaitgalį Subačiuje rinkosi viso pasaulio kraštiečiai. Toks didžiulis suvažiavimas šiame miestelyje pirmasis ir tikimasi, jog taps tradicinis.
Šventė Subačiuje prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Čia būrelis subatėnų meldėsi už savo kaimynus ir užsienyje gyvenančius kraštiečius. Vėliau akyse auganti minia pagrindine gatve nulingavo Subačiaus geležinkelio stoties link, kur pagerbti šio krašto tremtiniai, lagerių kaliniai ir visi, kovoję už Lietuvos laisvę. Išklausę istorijos mokytojo Jono Babicko kalbą bei sugiedoję “Žemėj Lietuvos…„ susirinkusieji galėjo pasidžiaugti neįprastu reginiu – po seniūno Vidmanto Paliulio duotos komandos miestelio vandentiekio bokšto viršūnėje suplevėsavo Lietuvos trispalvė.
Tačiau didžiausias šurmulys vyko Subačiaus centre. Miestelio aikštėje koncertavo vietiniai ir svečių kolektyvai, sveikinimo kalbas sakė garbingiausi šventės svečiai, mažuosius subatėnus vežiojo Kupiškio technologijų ir verslo mokyklos traktoriukas, buvo rengiamos vaišės.
Visus šventės dalyvius pasitiko ir medalius ant kaklo kabino “bromo„ šeimininkės. Savo registracijos žurnale jos priskaičiavo beveik 500 dabartinių ir buvusių subatėnų.
“Labai smagu sugrįžti į miestelį, kurį 1965-aisiais palikau. Stengiuosi čia apsilankyti bent po du sykius per metus – reikia gimines aplankyti, artimųjų kapus apžiūrėti. Išgirdęs apie šią šventę, labai nudžiugau – malonu pamatyti senų pažįstamų, bendraklasių veidus. Kiekvienais metais tokia šventė atsibostų, bet retsykiais – labai smagu„, – geros nuotaikos nestokojo buvęs subatėnas Petras Kavaliauskas.
Buvusių draugų glėbyje džiūgavo ir po vidurinės mokyklos baigimo 1973 metais į Šeduvą persikėlusi Rita Malinauskienė. Moteris prisipažino negalėjusi praleisti progos atvykti į gimtojo miestelio šventę, nes dar nė karto tokioje nedalyvavo.
“Matau savo miestelį ir jokios krizės nė kvapo…Šventė tiesiog puiki, ruošiamės su draugais susiburti ir pasilinksminti„, – džiaugėsi pašnekovė.
Tačiau sunkmečio nagai pakoregavo Subatėnų susibūrimo organizatorių planus. Pasak miestelio seniūno V. Paliulio, bendruomenės šventės vizija buvo platesnė nei leido 500 litų biudžetas.
“Mintis surengti tokį renginį kilo gana seniai, tačiau pačią šventės formą pakeitė pinigai. Į šventę oficialiai nieko nekvietėme, ši žinia ėjo iš lūpų į lūpas. Mūsų manymu, jei buvai subatėnas ir tau reikia atskiro pakvietimo, tai tau šventės ir nereikia. Todėl ir nežinojom, ko sulauksime„, – šventės eigą komentavo seniūnas.
Tačiau ne veltui Subatėnų suvažiavimas buvo pavadintas pasauliniu – šventėje sulaukta ne vieno šio miestelio emigranto iš Airijos ir Didžiosios Britanijos. Linkėjimus bei dovanas perdavė ir kraštiečiai iš JAV.
Linksmybės tęsėsi iki vėlumos. Šią šventę ruošiamasi pakartoti po penkerių metų.
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ