Praėjusį pirmadienį UAB „Kupiškio komunalininkas“ atstovai surengė bene septintą susitikimą su jų bendrovės administruojamų daugiabučių gyventojais pasitarti dėl namų bendrojo naudojimo patalpų ir įrenginių eksploatavimo bei priežiūros. Šįkart laukta kupiškėnų, gyvenančių miesto centre, Vilniaus ir Vytauto gatvėse.
Deja, į kultūros centro salę atėjo tik nedidelė dalis kviestųjų, daugiausia pensinio amžiaus žmonių.
Reikia komendantų
UAB „Kupiškio komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas Henrikas Dauderys susirinkusiesiems priminė, kad visi daugiabučio namo gyventojai yra bendraturčiai. Priklausomai nuo gyvenamojo ploto kiekvienam iš jų tenka ir namo stogo dalis, ir šilumos bei vandentiekio tinklų dalis, ir laiptinės dalis bei kitų konstrukcinių elementų dalis. Jis taip pat pabrėžė, jog pastato būkle ir komunikacijomis turi rūpintis visi namo gyventojai. Kažkas neateis ir nepasirūpins tuo už juos. Kad būtų lengviau spręsti visus, su namo eksploatacija susijusius, klausimus, kiekvienas namas turėtų išsirinkti komendantus. Jau tai yra padarę apie 15 namų. „Tas žmogus neturėtų tapti atpirkimo ožiu, jei nešyla radiatoriai, išdaužti rūsio langai ir pan. Į namo komendantą reikėtų žiūrėti, kaip į organizatorių, tarpininką tarp gyventojų ir administratorių“, – sakė H. Dauderys.
Direktoriaus pavaduotojas priminė, kad bendruosius namo eksploatavimo klausimus gyventojai gali spręsti įkurdami bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ir Savivaldybės administratoriaus įsakymu gali būti paskirtas namo administratorius. Lietuvoje iki 2014 m. turi likti vienintelė daugiabučių namų priežiūros forma – bendrijos. Tačiau Kupiškyje pastaruoju metu ryški atvirkštinė tendencija – vis daugiau namų naikina bendrijas ir prašo, kad jų eksploataciją perimtų jų bendrovė. „Gyventojai neretai įtarinėja bendrijų vadovus įvairiais būtais ir nebūtais dalykais, tačiau kokia bebūtų namo administravimo forma, vis tiek reikės išsirinkti vieną žmogų, atstovausiantį namo interesams“, – dar kartą akcentavo H. Dauderys.
Nori taupyti – reguliuok
Kalbėdamas visiems opiomis šildymo ir mokesčio už tai temomis, bendrovės direktoriaus pavaduotojas gyventojams patarė išsirinkti žmogų, kuris galėtų tą šilumą pareguliuoti. Komunalininkams priklauso tik ne rečiau kaip du kartus per savaitę tai daryti. Antai Kupiškyje yra namų, kur gyventojai už 1 kv. m šildymą moka 2,15 Lt, o yra ir tokių, kurie turi pakloti beveik 8 Lt. Tad tų namų gyventojai, kur patys reguliuoja šilumą, išlošia. Sąskaitos už šildymą akivaizdžiai byloja, jog to neužtenka.
Į Kupiškį atvyktų valstybinės priežiūros technikos inspektorė, namo atstovai išlaikytų egzaminus ir įgytų teisę pareguliuoti tą šilumą.
Tačiau H. Dauderys čia įžvelgė dar vieną problemą. Ne visi gyventojai vienodai moka. Antai pensininkai gauna kompensacijas ir moka už šildymą mažiau, kiti negauna jokių kompensacijų. Tad tas šilumos reguliavimas ne visiems gali vienodai tikti.
Už ką atsako bendrai?
H. Dauderys sakė, kad už bendras namo konstrukcijas atsako visi jo gyventojai. Pavyzdžiui, jei kanalizacija užsikimšo pagrindiniame stove, tai už kanalizacijos atkimšimą moka visi gyventojai, o jei tik konkretaus buto – tai jo šeimininkas. Gyventojai atsakingiau turėtų eksploatuoti visus įrenginius. Kai iš pagrindų valoma kanalizacija, ko tik ten neranda santechnikai. Pavyzdžiui, neseniai paaiškėjo, kad vieną sistemą buvo užkimšusios lupenos. Negi neaišku, kad jų mesti į klozetą negalima.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ