Vienas laikraščio skaitytojas neseniai piktinosi, kad Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka neva metanti į makulatūrą geras knygas. Antai jam teko atsitiktinai pasirausti išmetamų knygų krūvelėje ir ten jis radęs solidžią istorinės tematikos knygą, išleistą Amerikoje. „Negi dabar yra kokie barbarų laikai, kad taip elgiamės su knyga – žinių ir išminties šaltiniu“, – liejo širdį žmogus. Paprašytas atnešti į redakciją tą išgelbėtą nuo sunaikinimo leidinį, vyriškis pažadėjo, bet neištesėjo. Tačiau jo pasėta intriga mus nuvedė į biblioteką pasidomėti, kokiu būdu ir kur iškeliauja nebetinkamos skaityti knygos.
Pasak Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojos Linos Matiukaitės, jų bibliotekoje, turinčioje ir septyniolika filialų kaimuose, iš viso yra 270 tūkst. egzempliorių knygų, iš jų 73 tūkst. – viešojoje bibliotekoje. Tačiau tais skaičiais labai džiaugtis nėra ko, nes per metus turimų leidinių fondą papildo tik 4 proc. naujų. Taigi stebėtis tuo, jog bibliotekoje kaskart vis atsiranda nurašomų knygų, nereikėtų.
Paklausta apie kriterijus, kuriais vadovaujantis yra atrenkamos nebetinkamos bibliotekai knygos, direktorės pavaduotoja sakė, kad yra tam tikros knygų nurašymo taisyklės.
vietmečio leidinių, pavyzdžiui, faktiškai visos ankstesnių metų literatūros apie žemės ūkį, įvairių žinynų, jei yra papildyti jų leidiniai ir pan. Nurašomos susidėvėjusios, suplyšusios, supelijusios, skaitytojų prarastos, besidubliuojančios, kai jų egzempliorių yra sukaupta labai daug, knygos. Nebereikalingos knygos yra nurašomos į makulatūrą.
L. Matiukaitė sakė, kad jų bibliotekoje yra mainų fondas, į kurį patenka knygos iš uždarytų viešosios bibliotekos filialų. Jų prikaupta ir jungiant mokyklų bibliotekas su tais filialais. Mainų fondas skirtas susikaupti knygų, jomis pasikeisti, pavyzdžiui, jei kuris iš filialų neturi reikiamo autoriaus leidinio ar susidėvėjo turimas knygos egzempliorius, populiarus tarp skaitytojų. Vadinasi, lengva ranka leidinių niekas nenurašinėja. „Jei matome, kad knyga metų metus nejudinama, ji nurašoma į makulatūrą. Bibliotekos patalpos ne guminės. Jei viską saugotume, tai seniai kojos įkelti nebebūtų kur. Be to, mūsų bibliotekos funkcija yra ne saugoti, bet teikti žmonėms informaciją. Leidinių saugojimu užsiima Nacionalinė biblioteka. Mes kaupiame ir saugome tik kraštotyrinius leidinius“, – kalbėjo direktorės pavaduotoja.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ