Prieš metus įvykusios avarijos su tragiškomis pasekmėmis aidai neduoda ramiai gyventi ne tik žuvusio vaikino tėvams.
Užgriuvusios audito komisijos išvados ir nevienareikšmiai jų vertinimai stresą varo ir Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorei Dovilei Kulbokienei, kuri buvo svarstoma rajono Savivaldybės tarybos posėdyje.
Jautriai moteriai, kuri nemato savo kaltės dėl tragiškai pasibaigusio įvykio, sunkiai sekėsi tramdyti plūstančias ašaras. Juk be kaltės negali būti kalta.
Politikai medikus pavertė taksistais?
Jau daugiau nei prieš metus įvykusi avarija spėjo apaugti visokiais gandais. Kai nėra viskas iki galo aišku, nesunku ieškoti kaltų. Taip ir daroma. Tokios jau yra mūsų nuo seno susiformavusios tradicijos. Kaltas bet kuriuo atveju privalo atsirasti.
Ketvirtadienį vykusiam rajono Savivaldybės tarybos posėdžiui buvo pateiktas svarstyti projektas, kuriame numatyta už darbo drausmės pažeidimus viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorei D. Kulbokienei skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Apie tai direktorė turėjo būti informuota pasirašytinai.
Toks projekto variantas buvo inspiruotas audito išvadų apie tai, kad pernai liepos mėnesį avarijos metu žuvusiam vaikinui laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba. Auditoriai rado ir kitų mažiau svarbių taisytinų dalykų, į kuriuos taip pat atkreipė dėmesį. Visa tai nulėmė, kad Tarybai buvo pasiūlyta bausti D. Kulbokienę.
Meras Jonas Jarutis teigė, kad tiesiog negalėjo neatsižvelgti į audito išvadas, nes eilinį kartą opozicijos būtų apkaltintas neveiklumu ar dar kokiomis kitomis nuodėmėmis.
Vos pradėjus svarstyti D. Kulbokienės nuobaudos klausimą, opozicijos lyderis Vyrautas Mockus pareiškė, kad jis negali balsuoti už direktorės nubaudimą, nes atsakomybę visų pirma turi prisiimti Taryba, kuri ir pavertė medikus taksistais, priverstais ligonius vežioti po apskritį, atitraukiant nuo tiesioginių darbų.
Kiti Tarybos nariai irgi nenorėjo bausti direktorės, nes nematė jos kaltės tame niūriame įvykyje.
Paskelbus balsavimą dėl D. Kulbokienės nuobaudos, už jį formaliai balsavo tik meras J. Jarutis. Keturiolika Tarybos narių buvo prieš tokį sprendimą, o keturi susilaikė. Projektas bausti direktorę buvo atmestas.
Fabula
Po Tarybos posėdžio, kuriame nebuvo patvirtintas sprendimas bausti D Kulbokienę, pakalbinome puikiai rajone žinomą daktarę, kuri veikiau būtų ėjusi namo, nei dar kartą kalbėjusi apie košmarą, įvykusį prieš metus.
D. Kulbokienė puikiai prisimena tą praėjusių metų liepos naktį, kai avarijoje buvo mirtinai sužalotas jaunas žmogus.
Šiuo metu poliklinika turi tik du naktį dirbančius greitosios pagalbos ekipažus. Vienas jų iš Kupiškio į Panevėžį tą naktį išvežė sužeistą žmogų. Netrukus buvo gautas signalas iš Subačiaus, kad sunkiai susirgo dviejų metukų vaikas. Kitas ekipažas į Panevėžį išvežė vaikelį iš Subačiaus.
Kai abu automobiliai buvo jau netoli Panevėžio, dispečerė gavo pranešimą, kad netoli Skapiškio įvyko avarija, o nukentėjusiam žmogui reikalinga pagalba.
Deja, abu automobiliai buvo išvykę. Viena mašina per valandą atvyko į avarijos vietą, bet sunkiai sužalotas žmogus jau buvo miręs.
Dar prieš atvykstant greitajai, į įvykio vietą buvo atvažiavusi gydytoja iš reanimacijos skyriaus, bet ir ji jau niekuo nebegalėjo pagelbėti.
D. Kulbokienė pasakojo, kad greitajai nuvažiavus į avarijos vietą, ten laukė ir policijos pareigūnai, ir gaisrininkai, bet sužeistam žmogui niekas nepadėjo. Gydytoja sakė, kad įstatyme numatyta, jog pacientas turi teisę į būtinąją pagalbą, kurią turi suteikti ne tik sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, bet ir kiti šalia esantys asmenys. Kas jau kas, o policininkai turėtų žinoti, kaip tai yra daroma.
Šioje tragiškoje istorijoje yra vienas labai riebus klaustukas, kuris privalo būti paverstas šauktuku. Kai paaiškėjo, kad Kupiškio greitosios pagalbos automobiliai yra Panevėžyje ar netoli jo, buvo ieškoma pagalbos Rokiškyje, nes avarija įvyko visai netoli kaimyninio rajono centro. Deja, iš ten pagalbos nesulaukta. Kažkodėl nei auditoriai, nei kitos institucijos nepasidomėjo, kodėl rokiškėnai taip neadekvačiai sureagavo į tragišką įvykį ir pagalbos šauksmą.
Nelaimės užprogramuotos
Jeigu situacija nesikeis, tragedijos ir ateityje yra tiesiog užprogramuotos. Du su puse dabar esantys ekipažai negali užtikrinti, kad visiems laiku būtų suteikta pagalba.
Gydytoja pasakojo, kad šiemet liepos 6 dieną vėl pasikartojo panaši situacija, kaip ir prieš metus. Tą sekmadienį be penkių minučių devintą valandą paskambino iš ligoninės priėmimo, kad yra dvi sumuštos moterys, kurias nedelsiant reikia vežti į Panevėžį. Taip ir buvo padaryta. Po šešių minučių prie Byčių įvyko avarija, kurioje buvo sužeisti du žmonės. Juos taip pat reikėjo transportuoti į apskrities centro ligoninę.
Dar po penkių minučių gautas pranešimas iš Kraštiečių mikrorajono apie tai, kad žmogui skauda širdį. Greitosios pagalbos automobilių jau nebebuvo, todėl dispečerė paprašė, kad žmogų atvežtų artimieji. Kol žmonės susiruošė važiuoti, kol atvežė ligonį į reanimacijos skyrių, praėjo daug laiko, ir žmogus mirė.
D. Kulbokienė sako, kad situacija gal kiek ir pasitaisytų, jei pavyktų turėti bent tris greitosios pagalbos ekipažus.
Beje, yra ir dar viena problema. Nors greitosios pagalbos ekipažų katastrofiškai trūksta, gyventojai greitąją kviečiasi ir tada, kai nėra jokio reikalo. Taip dar labiau didėja pavojus, kad iškilus rimtam reikalui, nebus kam važiuoti teikti pagalbos.
Skaičiai
D. Kulbokienė „Kupiškėnų mintims“ pateikė keletą skaičių, iliustruojančių, per kokį laiką greitosios pagalbos ekipažai sugeba nuvykti pas nelaimės ištiktus žmones.
Apie 97 procentai kupiškėnų pagalbos susilaukia per 15 minučių ar dar greičiau. Tai yra geras skaičius. Tačiau 1,5 procentų iškvietimų yra patenkinami per kur kas ilgesnį laiką. Tas skaičius sako, kad koks 150 žmonių teoriškai gali mirti taip ir nesulaukę pagalbos.
Kaimuose situacija yra dar prastesnė.
Visa tai atsitiko todėl, kad greitosios pagalbos automobiliai priversti važinėti į Panevėžį. Pasak D. Kulbokienės, jeigu mašinos važinėtų tik po rajoną, jos suspėtų visur.
Šiuo metu įprastas pervėžimas į Panevėžį užtrunka pusantros valandos. Tačiau kartais sugaištama ir tris ar keturias valandas. Būna ir tokių atvejų, kad nuvežus ligonį į Panevėžį, paaiškėja, kad jį reikia vežti į Kauną. Tada rajone jau labai ilgam laikui lieka vos vienas greitosios pagalbos automobilis. O ir jis gali būti bet kada išsiųstas į Panevėžį. Tada vėl lauk nelaimės.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS