Skaitytoja iš Šimonių teiravosi, ar galima kirsti kapinėse ant kapo pasodintas tujas. Ką daryti, jei jų šaknys išsikerojo ir šalia esančioje kitoje kapavietėje. Apskritai, ar yra kokie nurodymai, ką galima ir ko negalima sodinti kapavietėje ar aplink ją.
Kiti kupiškėnai klausė, ar galima kur tik panorėjus sodinti medelius, krūmus prie daugiabučių namų. Ne visur jie tinka.
UAB „Kupiškio komunalininkas“ želdynų meistras Algirdas Gasiūnas sakė, kad dėl medžių kirtimo kapinėse reikėtų kreiptis į tos vietos, kur yra kapinės, seniūniją arba į kapinių prižiūrėtoją. Ką konkrečiai sodinti, kaip puošti kapavietes, tokių griežtų taisyklių jis nežinąs. Gal yra tik kokios bendro pobūdžio landšafto architektų rekomendacijos. Būtų gerai, jei kapavietės tvarkymo planelį ir antkapinį paminklą reikėtų suderinti su rajono architektu.
Tačiau mūsų rajone tokios praktikos nėra.
A.Gasiūnas priminė, kad negalima sodinti želdinių ant šiluminių, kanalizacijos vandentiekio trasų. Turi būti išlaikytas 2 m atstumas nuo jų. Tačiau Kupiškyje , pavyzdžiui Energetikų g. vienoje sodyboje, akivaizdžiai šis reikalavimas yra pažeistas. Įdomiausia, kad nežinia kas turi tuos dalykus prižiūrėti, sudrausminti gyventojus. Gal tas trasas eksploatuojančios organizacijos? Žinoma, kai medžių šaknys pradės gadinti trasų įrenginius, jos tikrai įsikiš. Bet ar to reikėtų laukti?
Želdynų meistro nuomone, labai dažnai žmonės nepasitarę su specialistais imasi sodinti medžius prie namų ir kitose bendro naudojimo vietose. Gerai, kad norima papuošti savo gyvenamąją aplinką, bet reikėtų gerai pagalvoti, ar tas ūgtelėjęs medis neužgoš kitų želdinių, ar neužtamsins kaimyno buto ar jam ten palankios sąlygos augti ir pan.
Šimonių seniūnijos seniūnas Algirdas Kairys sakė, jog kapinių priežiūros taisyklės kapavietės tvarkymo nereglamentuoja. Jose yra sakoma, kad želdynai neturėtų peržengti kapavietės ribų. Jei dėl kokių nors kapaviečių želdinių iškyla problemų, žmonės jas turėtų geranoriškai spręsti tarpusavyje. Žinoma, seniūnas visuomet pasirengęs tarpininkauti. Anot jo, tujos nėra laikomos medžiais. Jos traktuojamos kaip krūmai. Tad atskiro leidimo joms kirsti nereikia. Šiuo metu daug kas tujas kapinėse naikina. Jos išdžiovina žemę, jų lapeliai teršia aplinką. Dėl iškerojusių tujų šaknų žmogui nebent galima patarti kastuvu jas nukapoti aplink savo kapavietę arba kitaip draugiškai spręsti šią problemą su tuo žmogumi, kurio pasodintos tujos taip keroja.
Paklaustas, ar galėtų žmogus be leidimo nusikirsti medį, augantį ant jo prižiūrimos kapavietės, seniūnas sakė, kad per netrumpą jo darbo praktiką nebuvo nė vieno atvejo, kad kas nors sodintų medžius ant kapo. Žinoma, jei taip nutiktų, tai, matyt, reikėtų kirtimą derinti su seniūnija. Be to, kapinių priežiūros taisyklėse yra sakoma, jog medžių negalima laužyti, savavališkai kirsti ir bet kur sodinti.
A.Kairys priminė, kad sodybvietėse medžiai sodinami 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei užaugusio medžio šakos peržengia sklypo ribas, jas reikia nugenėti. To nereikėtų daryti tik tuo atveju, jei kaimynui jos netrukdo. Krūmai sodinami 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo. Prie daugiabučių namų medžiai ir krūmai sodinami gyventojų bendru susitarimu. Antai Šimonyse buvęs toks atvejis, kai dėl beržo, augančio prie pat daugiabučio namo pamato, nesutapo dviejų kaimynų nuomonė. Vienas reikalavo medį nukirsti, o kitas tam prieštaravo. Pagaliau su seniūnijos pagalba pavyko taikiai išspręsti tą klausimą. Abu kaimynai pasidalijo nupjauto beržo medieną.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ