Liepos 3 dienos popietę į Uoginius, į Adomo Petrausko muziejų, rinkosi nemažas būrys jį pažinojusiųjų, daug apie jį girdėjusių žmonių, valdžios atstovų. Proga susiburti buvo tikrai neeilinė – atidengtas paminklinis akmuo „A. Petrausko muziejus-sodyba“ (autorius Vytautas Jasinskas) ir pristatytas medžio drožėjų pleneras „č„žuolų takas – „Adomui“.
Pagarbos ženklas
Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė susirinkusiems prie Vytauto Jasinsko iškalto akmens „A. Petrausko muziejus-sodyba“ apgailestavo, kad jau niekada šioje sodyboje nelemta mums sutikti Adomėlio. „Kiekvienam, čia apsilankiusiam, įstrigo jo sakytas žodis, filosofinė mintis. Ir dabar ramybe čia padvelkia retai, apsilanko svečių net iš svečių kraštų“, – sakė direktorė.
Pasak jos, atsakingi už kultūrinę veiklą žmonės dažnai pamąsto apie šio muziejaus ateitį, jo įamžinimą. Taip V. Jasinskui gimė idėja iškalti šį pagarbos Adomui ženklą.
Paminklinio akmens autorius, kalbėdamas apie savo darbą, pasakojo, kad norėjosi, jog šis akmuo skirtųsi nuo paprasto paminklinio akmens. „Daug kartų teko su Adomu bendrauti, alų ragauti, klausytis jo per jubiliejų dainuotos dainos“, – dalijosi prisiminimais menininkas ir išreiškė viltį, kad A. Petrausko atminimas ilgai išliks gyvas tarp mūsų.
Mero pavaduotojas Aidas Mikėnas taip pat šiltai prisiminė Adomą ir pasidalijo įspūdžiais iš vaikystės, kuomet čia apsilankydavo su ekskursijomis: „Adomas pakerėdavo savo pasakojimu, kiekvieną daiktą – nuo atviruko iki baldo – laikė didele vertybe. Dabartiniai žmonės į tai nebekreipia dėmesio“. Mero pavaduotojas pasidžiaugė, kad galime Adomui atiduoti dvasinę duoklę – ta proga atidengtas paminklinis akmuo, organizuotas medžio drožėjų pleneras – ir padėkojo V. Jasinskui bei muziejaus direktorei V. Aleknienei už prasmingą A. Petrausko atminimo įamžinimą. A. Petrausko muziejaus specialistė Alvyra Dluckienė padėjo prie akmens gėlių krepšelį.
Pristatytas medžio drožėjų pleneras
V. Aleknienė pristatydama projektą sakė, kad toks, 8 dienas trukęs pleneras, būtų patikęs Adomėliui, kuris ir pats droždavo iš medžio, o jo pasaulėžiūra buvo susijusi su senovine pasaulio samprata. Direktorė pristatė drožėjus, liaudies meistrus Audrių Vasiliauską iš Kėdainių, Rimantą Zinkevičių iš Ukmergės, Vidą Jatulevičių iš Biržų r. ir kupiškėnus Ramūną Vizbarą ir Dalių Žvybą. V. Aleknienė pasidžiaugė, kad bus galima praktiškai naudotis išdrožtomis ąžuolinėmis kompozicijomis ir padėkojo Kupiškio rajono savivaldybei, VĮ Kupiškio miškų urėdija bei verslininkams, padėjusiems organizuoti šį plenerą. Ypatingos padėkos sulaukė Jonas Šmigelskas, besirūpinęs, kad šis pleneras įvyktų, šio muziejaus globėja Alvyra Dluckienė, Gediminas Laužikas.
Mero pavaduotojas įteikė padėkos raštus visiems, prisidėjusiems prie šio plenero organizavimo: medžio drožėjams, J. Šmigelskui, verslininkams, G. Laužikui, L. Anikevičienei, A. Dluckienei, V. Ramonenkovui, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjui R. Jociui, architektei E. Sipavičienei, etnografijos muziejaus direktorei V. Aleknienei.
Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius apibendrindamas plenerą pasidžiaugė, jog puoselėjamas A. Petrausko muziejus, tradicijos, kad yra kuo pasidžiaugti ir kur smagiai praleisti laiką.
Architektė Euchrida Sipavičienė kalbėdama apie plenerą sakė, jog padaryta daug gražių darbų. Pasak jos, jau sukaupta plenerų organizavimo patirties – daug padaryta prie Kupos. Po plenerų matyti, kaip jie pagyvina pasirinktą vietovę. Šiemet nutarta plenerą organizuoti A. Petrausko sodyboje, nes trūko baldų ir skulptūrų, kurios atitiktų praktinę funkciją. Buvo planuota nuveikti daugiau darbų, tačiau tai bus palikta ateičiai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nora NORVILAITĖ