Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salė penktadienį, gegužės 16 d., skendo gėlėse, šventiškame laukime. O laukti tikrai buvo ko – Aušra Uldukienė pristatė pirmąją savo poezijos knygą „Lygiadienio jerubės“.
„Lygiadienio jerubės“ – vėlyvos
Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė, pradėdama knygos pristatymo šventę, pabrėžė, kad susibėgta labai gražia proga – į knygos sutiktuves. Ji ką tik išleista, o tai jau – šventė. Bet šventė yra dviguba, nes autorė kupiškėnė.
Knygos pristatyme dalyvavo leidinio redaktorė Eugenija Urbonienė, A. Uldukienės dukra Monika, apipavidalinusi mamos knygą, folklorinis ansamblis „Kupkėmis“, kurio narė yra ir poetė.
Bibliotekos pavaduotoja, pristatydama poetę sakė, jog nemažai kupiškėnų Aušrą pažįsta kaip Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus specialistę, folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ dainininkę, bet mažai kas žino, kad ji kuria eiles ir jau išleido pirmąją knygą. A. Uldukienė mokėsi Adomynės mokykloje, baigė Šimonių mokyklą. Gyveno Kupiškyje, o dabar – Tumasonių kaime, netoli jo.
L. Matiukaitė sakė, kad Aušra prieš porą metų jai nedrąsiai parodė savo kūrybinius bandymus, o šiandien jau džiaugiamės pirmąja knyga.
Poetė, pasakodama apie savo vaikystės aplinką, kelią į kūrybą, sakė, jog vaikystėje patikdavo būti vienai, stebėti gamtą, tačiau apie rašymą neturėjusi jokios minties. „Rašė eilėraščius sesuo, juos spausdino „Moksleivyje“, – dalijosi vaikystės prisiminimais A. Uldukienė. – Kai kartą su sese išėjau į kiemą, ji pasakė, jog dabar rašysime eilėraščius. Ji prirašė daug, o aš sėdėjau ilgai ir teišspaudžiau keturias eilutes“. Moteris mano, kad ją į kūrybos pasaulį atvedė šeimos požiūris į kūrybą, namuose buvusios knygos, kitoks požiūris į pasaulį. Nepaisant to, iki 40-ties metų nebuvo parašiusi nė vieno eilėraščio. Autorės teigimu, ši knyga vėlyva. Rašymas prasidėjo nuo proginių eilėraščių bendradarbiams, po to atsirado noras kažką rimčiau parašyti, ir eilėraščiai gimdavo nejučia. Berašydama ji pajutusi, jog trūksta žinių ir supratimo apie eilėdarą. Aušra sakė, jog vaikų paskatinta savo kūrybą įdėjo į vieną kitą internetinę literatūrinę svetainę. Sulaukė ir pastabų, iš kurių buvę ko pasimokyti.
Poetė, paklausta, kodėl toks knygos pavadinimas, sakė, jog pavadinimas, tarkim, „Lygiadienio kurapkos“ būtų nepoetiškas, todėl pasirinkti poetiškesni paukščiai – jerubės, kurių dar nėra mačiusi. Svarbesnis, atraminis žodis – lygiadienis. Tai – prasmingas žodis ir laikas, kai po lygiai tamsos ir šviesos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nora NORVILAITĖ