Štai, užsukę į nedidelę Sinagogos gatvelę, turistai iš karto pajustų skirtumą tarp šios gatvės ir miesto centro. Kontrastas akivaizdus. Vandentiekio ir kanalizacijos ten nėra ir niekuomet nebuvo. Gatvė prie pat miesto centro, o gauti geriamo vandens ten gyvenantiems miestelėnams, yra problema.
Prastos gyvenimo sąlygos
Gatvė, kurioje kadaise gyventa Kupiškio žydų, tikrai graži ir verta dėmesio: išlikęs senovinis grindinys ir senieji namukai. Anot daugumos dabartinių Sinagogos gatvės gyventojų, taip gali atrodyti gtik iš šalies, o gyventi šioje vietoje yra tikras pragaras. “Mes dar tebegyvename akmens amžiuje“, — sakė Danguolė Pacaitienė.
Moteris, pati kadaise gyvenusi Sinagogos gatvėje, šiuo metu yra apsistojusi Kaune ir kas mėnesį atvažiuoja į savo gimtinę, nes reikia pasirūpinti šioje gatvelėje gyvenančiu jos mamos vyru.
Net ir paprastiems buitiniams darbams kasdien reikia vandens. O ką daryti, kai jo nėra? Prie kiekvieno namo šulinių nėra. Tad šios gatvės gyventojų pasiteiravome, iš kur jie gauna vandens.
Šulinyje — plytos
Prieš trejus metus senovinėje žydų gatvėje apsigyvenęs Aleksėj Djačenko čia, sako, šulinį radęs. Tačiau pradaręs dangtį jame aptiko plytų ir įvairiausių kitų daiktų. “Kiek įmanoma šulinį išvaliau, tačiau vanduo vis dėlto yra netinkamas gerti, tad einame skolintis iš kaimynų“, — ranka mosteli vyras, rodydamas kaimynų šulinį. Kiekvieną kartą A. Djačenko neša vandenį iš čia. Kai reikia maudytis, vandens turi prinešti tiek, kad pakaktų visai šeimynai. Pasirodo, iš čia vandens atsinešti eina ne tik jų šeima, bet ir kiti žmonės. Neužteršti šuliniai šioje gatvėje yra vos du.
Perka vandenį
D. Pacaitienė pasakojo, kad švarų vandenį ji nešasi iš bažnyčios teritorijoje esančio šulinio, kur vanduo tikrai yra švarus. Tik, bėda, kad atstumas yra didelis, o vandens prireikia dažnai. “Nešu po du nepilnus kibirus ir visad atsitempiu daugiau, kad kiekvieną kartą, įsinorėjus atsigerti ar išsivirti sriubos, nereikėtų kulniuoti tokio atstumo“, — pasakojo Danguolė.
Alfonsas Valma taip pat turi namą Sinagogos gatvėje ir, anot jo, geriamąjį vandenį dažniausiai perka arba atsiveža iš kaimo. “Tai kainuoja nemažai, tačiau neturiu kitos išeities. Kaimynų šulinyje esantis vanduo nėra tinkamas gerti“, — sakė vyriškis.
A. Valma pasakojo, kad šulinys jau buvo valytas, nes kai prieš daug metų sprogo katilinė, į žemę pateko teršalų. Deja, žmogaus organizmui kenksmingos medžiagos iš šulinio vandens neišsivalė visiškai. Su tokio šulinio vandeniu gyventojai plauna tik rūbus arba grindis.
Pasitarnauja lietaus vanduo
Pas D. Pacaitienę lankėmės kaip tik tuo metu, kai lijo. Moteris apvedė aplink namą ir parodė kibirus, pastatytus prie kiekvieno namo kampo. Danguolė paaiškino, kad nuo stogo į šiuos kibirus pribėga lietaus vandens. Tai daranti ne tik ji viena, bet ir kitų namų gyventojai. “Šulinys nuo manęs yra toli, todėl dažnai ten negaliu nueiti ir drabužius, grindis plaunu su lietaus vandeniu“, — sakė moteris.
Gyventojai vis dar tikisi
Sinagogos gatvės gyventojai juokavo, kad kaime gyvenimo sąlygos yra geresnės negu čia, visai netoli miesto centro. “Dar nedidelė bėda būtų, jei galėtume gerti vandenį iš šulinių, tačiau jie užteršti, o vanduo gelsvas ir neskanus“, — lingavo galva D. Pacaitienė.
Lauko tualetai šios gatvės gyventojams taip pat yra kasdienybė. Gerai, kad dar negirdėti praeivių skundų dėl blogo kvapo.
Anot čia gyvenančių miestelėnų, buvęs Kupiškio rajono meras Leonas Apšega žinojo apie šią bėdą ir žadėjo kaip nors ją išspręsti.
Pažadai taip ir liko pažadais. Žmonės tikisi, kad dabartinis rajono meras Jonas Jarutis neliks abejingas ir atkreips dėmesį. Miesto centras, Kupos upės pakrantė vis gražėja, o lėšų įvesti vandentiekį ir pagerinti gyvenimo sąlygas šios gatvės gyventojams iki šiol nebuvo rasta.
Ir šuo kariamas pripranta
Pasak, D. Pacaitienės, būtų labai gerai, jei šios gatvės gyventojai būtų aktyvesni ir skųstųsi dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. “Jei kasdien varstytume Savivaldybės duris, gal ir atkreiptumėme dėmesį“, — mano Danguolė. Tačiau dauguma šioje vietoje gyvenančių žmonių yra vyresnio amžiaus ir pensininkai, tad anot jų, jie nemėgsta skųstis. Visą gyvenimą tokiomis sąlygomis gyvenę žmonės jau priprato. Net ir šuo kariamas pripranta. Ne veltui yra sakoma, kad atidėliojimas — laiko vagis.
Pažadukai
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis sakė, kad šią problemą jis jau taip pat žinąs seniai. Daugiau nei prieš metus Sinagogos gatvės gyventojai rašė prašymą norėdami, kad šioje gatvėje būtų įvestas vandentiekis ir kanalizacija. “Prieš Savivaldybių rinkimus gyventojai buvo atėję į Savivaldybę ir taip pat teiravosi, kada bus įvestas vandentiekis“, — pasakojo Ž. Aukštikalnis.Konkrečios datos jis pasakyti negalėjo, nes šie procesai ilgai užtrunka. “Kanalizacijos ir vandentiekio tinklų tiesimas Sinagogos ir Kapų gatvėse yra numatytas, tačiau tam pirmiausia reikia padaryti projektą, paskelbti konkursą. Tikimės rudenį pavyks paskelbti konkursą“, — buvusio mero pažadus kartojo Ž. Aukštikalnis. Tad kol kas gyventojai ir toliau yra maitinami vien tik pažadais.
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ