Birželio 19 dienos “Kupiškėnų minčių„ straipsnyje rašėme apie sunkiai Skapiškyje gyvenantį Albertą Vilką. Šis, kone trisdešimt metų po Rusiją prasibastęs žmogus, grįžo į Lietuvą ir skundėsi čia niekaip negalintis išsireikalauti neva jam priklausančių išmokų iš “Sodros„.
Sunkiai galą su galu suduriantis A. Vilkas sodriomis spalvomis piešė savo gyvenimą Rusijoje, karinę tarnybą sovietinėje armijoje, kurioje buvo kontūzytas, kai sovietai slopino sukilimą tuometinėje Čekoslovakijoje.
Jis visiems pasakojo, kad jis trisdešimt metų išdirbo sunkius darbus įvairiose Rusijos ir Kazachstano statybos ir miško kirtimo įmonėse, ten galutinai palaidojo savo sveikatą, ten gavo invalidumą, o dabar niekaip nesugeba išsireikalauti pažymų apie savo darbo metus buvusioje Sovietų sąjungoje. Jis suko galvas kam tik papuolė, kol galų gale pažymos iš Rusijos atkeliavo, bet tada pasirodė, kad iš tų neva tai trisdešimties metų žmogus buvo pradirbęs tik devynis, o iš darbo darban keliaudavo ne su pačiomis geriausiomos rekomendacijomis.
Gavusi tokius dokumentus, rajono “Sodra„ atsiuntė jam laišką, kuriame rašė, kad nuspręsta neskirti jam netekto darbingumo pensijos, nes jis neturi minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Jei žmogus nesutiktų su tokiu “Sodros„ sprendimu, jis gali skųstis nurodytoms institucijoms.
Gavęs tokį laišką, žmogus ir toliau grasino nesustosiąs pusiaukelėje ir šalyje, kurioje nėra žmogaus teisių, kovosiąs už teisybę. Teko jam įrodinėti, kad žmogaus teisės kai kada Lietuvoje yra ginamos. Kupiškio “Sodros„ direktorė, šios įstaigos specialistė, lydimos “Kupiškėnų minčių„, nuvyko su visa iš Rusijos gauta dokumentacija pas A. Vilką ir priminė jam darbinę veiklą gretimoje valstybėje.
“Sodros„ specialistės jam išaiškino, kad, norint gauti invalidumo pensiją, reikia bent jau dvylikos su puse metų darbo stažo. Dabar jis iš Socialinės paramos skyriaus gauna 239 litus. Net jeigu kas nors įrodytų (tokių dokumentų net ir Rusijoje nepavyko rasti), kad jis išdirbo tuos 12,5 metų, žmogus vistiek gautų mažiau, negu dabar jam valstybė sumoka.
Įrodyti, kad jis dirbo tuos iš pradžių deklaruotus 30 metų jau ir pats A. Vilkas nebenorėjo. Išvažiuojant svečiams, jo veidas švytėjo tokia keistoka šypsena, kuri galėjo reikšti ir tai, kad norėjau visus apgauti, bet nepavyko, ir tai, kad dabar jis liko absoliučiai vienas, ne tik be užuojautos, bet ir be jokios pagalbos ateityje…
——-
Autorius: Jurgis MEŠKA