Neseniai publikuotame straipsnyje apie medelių sodinimo darbus Kupiškyje UAB „Kupiškio komunalininkas“ Želdynų priežiūros tarnybos vadovas Algirdas Gasiūnas nuogąstavo, ar išliks prieš dvidešimt metų pradėtas sodinti Povilo Matulionio vidurinės mokyklos dendroparkas. Anot jo, rajono policijos komisariatas jau stipriai įlindo į to parko teritoriją. Apsitvėrė žemės plotą, kuriame bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Pasirodo, kad Povilo Matulionio mokyklos dendroparko iki šiol nėra Kupiškio miesto plane. Tad A. Gasiūno nuogąstavimai, kad ūgtelėjęs ir aplinkinių gyventojų jau pamėgtas parkas gali ir toliau būti niokojamas, jei prireiks šioje vietoje statyti garažus ar tiesti kelią, tikrai nėra laužti iš piršto.
Mokyklos dar be sklypų
Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjo Mažvydo Šalkausko pasiteiravome, ar mokyklos privalo turėti aiškiai apibrėžtas savo teritorijas.
Pasak vedėjo, prie visų statinių turi būti suformuoti ir įteisinti žemės sklypai. Kol kas nė viena rajono mokykla savo sklypų nėra įteisinusi. Kaimo mokyklų sklypai bus baigti formuoti ir įteisinti per žemėtvarkos projektus iš Panevėžio apskrities lėšų. Tam ji skirs apie 8 tūkst. litų. Tačiau už jų geodezinius matavimus vis tiek reikės mokėti iš Savivaldybės kišenės. Kiek tam reikės lėšų M. Šalkauskas sakė, kad paaiškės tik išmatavus sklypus. Pavyzdžiui, vien Skapiškio vidurinei mokyklai šiuo metu priklauso beveik 7 ha žemės plotas. Kiek įmanoma tie sklypai bus mažinami, atsisakant menkaverčių šabakštynų. Mieste teritorijų planavimas prie mokyklų bus apmokamas tik iš Savivaldybės lėšų. Kol kas nei Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, nei Kupos pradinės, nei Povilo Matulionio vidurinės mokyklos sklypai formuoti dar nepradėti. Darbus stabdo ir laiko, ir lėšų stoka. Pavyzdžiui, 1 ha sklypo suformavimas ir įteisinimas atsieina ne mažiau kaip tūkstantį litų. Be to, dar nėra visiems atstatyta nuosavybė už turėtą žemę mieste ir Subačiuje.
Kalbėdamas apie Povilo Matulionio vidurinės mokyklos atvejį M. Šalkauskas sakė, kad pirmiausia reikėjo pradėti ne nuo medelių sodinimo, bet nuo sklypo suformavimo ir įteisinimo. Ten žemė priklauso valstybei. Tad šioje vietoje sodinami augalai iškart įgijo visiems prieinamų miesto želdynų statusą ir iki šiol dėl to nebuvo kilę jokių konfliktų. Juk malonu pasigrožėti įvairiarūše augmenija.
Paklausus, ar teisėtai rajono policijos komisariatas dendroparko teritorijos pašonėje atsitvėrė gabalą žemės, M. Šalkauskas patvirtino, kad ši teritorija jiems nuo seno priklauso. Tai patvirtina ir jų pateikti geodezinių matavimų planai.
Be savo žemės – daug
Kada miesto mokyklos taps savo sklypų teisėtomis šeimininkėmis, galima tik spėlioti. Tačiau gal šiek tiek aiškiau bus sužinojus, kaipgi Kupiškyje ir Subačiuje sekasi savo žemes susigrąžinti buvusiems savininkams, kurie šiuo atveju turi pirmumo teisę.
Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyr. specialistė Virginija Bružienė informavo, kad Kupiškyje buvo gauti 36 prašymai grąžinti žemę neužstatytoje vietoje. Šiuo metu 29 jau žemė grąžinta arba tvarkomi paskutinieji formalumai. Septyni pretendentai atsisakė ketinimų atsiimti savo žemę ir nori, kad jiems būtų kompensuota kitais būdais. Žilvyčių gatvėje, už Varležerio, artimiausiu metu bus pradėti 27 žemės sklypų iki 15 a projektavimo darbai. Yra pateikta 13 buvusių žemės savininkų prašymų, kurie pretenduoja šioje vietoje gauti sklypą.
Subačiuje yra taip pat 13 prašymų grąžinti buvusią žemę. Čia tik du sklypai netrukus bus suformuoti kitoje vietoje, likusieji žemės savininkai ją atsiima buvusioje vietoje.
Pasak specialistės, parengti grąžinamos žemės sklypų detaliesiems planams, atlikti geodeziniams matavimams ir kitiems su šių teritorijų planavimu susijusiems darbams, šiemet Savivaldybė yra numačiusi skirti 50 tūkst. litų. M. Šalkausko teigimu, šios sumos neužteks ir rengiamasi Tarybos prašyti papildomo finansavimo. Gal tuo pačiu pavyks kažkiek lėšų gauti ir mokyklų sklypams įteisinti.
Vedėjas pridūrė, jog teritorijos planavimą galima paskubinti nebent tuo atveju, jei mokykla nori teikti paraišką europinio fondo paramai gauti. Pavyzdžiui, prie Virbališkių mokyklos, kuri teikė tokias paraiškas, sklypas jau suformuotas.
Beje, paaiškėjo, kad be savo žemės iki šiol yra ne tik mokyklos, jau anksčiau minėtas Palėvenės dominikonų vienuolynas, bet ir darželiai bei dauguma kitų Savivaldybei priklausančių pastatų.
Taigi, žemėtvarkininkai dar ilgai turės iš ko duoną valgyti.
Tikslas – gražinti
Penkerius metus vadovavęs Povilo Matulionio vidurinei mokyklai Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius prisiminė, kad svarbiausias jų tikslas buvo ne įteisinti sklypą, bet pagražinti aplinką, pasodinti kuo daugiau retų medžių. (Dabar jau pirmuosius riešutus subrandino kedras, o kanadinė eglutė pasipuošė pirmaisiais kankorėžiais.) Kasmet jų valdos plėtėsi. Medžiai ir krūmai buvo sodinami pagal mokyklos teritorijos apželdinimo planą, kurį buvo parengęs mūsų kraštietis miškininkas Vidmantas Markevičius ir Algirdas Gasiūnas. Dendroparko sąvoka niekur oficialiai nebuvo įteisinta.
Anot R. Jociaus, policijai atitvėrus gabalą pievos, jie labai nepykę. Ten tikrai jau nebe mokyklos žemė. Netgi pajuokavę, jog mažiau reikės šienauti. Mat mokykla tvarkė ir tvarko ne tik jai priskirtiną teritoriją, bet ir gerokai didesnį plotą tarp stadiono ir daržų, palei Račiupį. Čia surenkamos šiukšlės, šienaujama. Kitaip tie tarsi niekieno plotai nepuoštų ir mokyklos.
Be to, su pačiu A. Gasiūnu buvo tartasi dėl tos tvoros apželdinimo kokiais nors vijokliniais augalais. Teisybė, kad šalia policijos valdų, jau nebe savo sklype, jie yra pasodinę ąžuoliukų ir kitų medelių. Atrodo, kad jie ten tebėra ir neužkliuvo.
Skyriaus vedėjas sakė, jog rajono mokyklos iki šiol jokių konfliktų dėl savo sklypų neturėjo. Matyt, jos įsikūrusios laimingoje vietoje, kur nesikirto privačios žemės savininkų ir jų interesai. Jis patikino, jog dabar visų mokyklų vadovams yra priminta apie sklypų, esančių prie mokyklų, geodezinių planų svarbą.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ