Penktadienį darbų pripažinimo tinkamais naudoti komisija, apžiūrėjusi ir įvertinusi Kupos slėnyje atliktus darbus, pripažino, jog šie tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti.
Kupa kupiškėnams – lyg Sena paryžiečiams. Upė, nuo kurios kildinamas ir miesto vardas, dalija miestą į dvi dalis – senąją ir naująją. Dešinėje jos pusėje įsikūrę nuosavų namų kvartalai, svarbiausios miesto administracinės įstaigos; kairėje – naujieji daugiaaukščių namų kvartalai, pramonės rajonas bei buvusių kareivinių vietoje kuriamas miesto parkas. Nemažai gyventojų ir miesto svečių kasdien kerta slėnį vykdami į darbą, administracines įstaigas, mokyklas. Tačiau dėl nesutvarkytos aplinkos ir neparengtos lankymui teritorijos mažai kas naudojosi jos potencialiomis galimybėmis rekreacijai ir poilsiui. Po įgyvendinto projekto, kurį iš dalies finansavo Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika, belieka tikėtis, jog Kupos slėnis patrauks ir verslininkų dėmesį.
Miestelėnai jau džiaugiasi per upę nusidriekusiais ir susisiekimą gerinančiais tiltais, pakrantėse vinguriuojančiais takeliais. Beje, teko girdėti, jog dėl akivaizdžiai išgražėjusių upės pakrančių, pro daugiabučių langus atsivėrusių akiai malonių vaizdų, šoktelėjo ir pakupyje įsitaisiusių butų kainos.
Praėjusių metų kovo 7-ąją Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Kupiškio rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl paramos skyrimo projektui „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas Kupos upės slėnio teritorijoje“. Projekto įgyvendinimui skirta 495 tūkst. litų parama iš ES ir valstybės biudžeto lėšų. Iš viso darbų per projekto įgyvendinimo laikotarpį (2005-2006 m.) atlikta beveik už 1 mln. litų. Projektavo UAB „Panevėžio hidroprojektas“, projekto vadovas Petras Maskaliovas. Darbus rangos būdu atliko UAB „Nodama“, vadovaujama Juozo Puzono.
Taigi kokie projekto rezultatai? Tai sutvarkyta Kupos upės slėnio 3,2 km ilgio atkarpa, pasiruošta rekreacinės infrastruktūros įrengimui, parengta trasa, kurios dėka bus galima sujungti labiausiai lankomas poilsio vietas bei sudaryti sąlygas gyventojų poilsiui ir sveikatos išsaugojimui, pasiruoša tolesniam projekto etapui; minimaliomis investicijomis ir natūraliomis gamtinėmis priemonėmis pagerinti kokybiniai bei kiekybiniai upės vandens parametrai, pagerėjusi sanitarinė pakrančių aplinka ir estetinis vaizdas; įrengti nusodinimo šulinėliai; likviduotos pavojingos užtvankų liekanos, sustabdyta kraštovaizdžio degradacija, sudarytos sąlygos rekreacinei infrastruktūrai kurti ir verslo subjektams pritraukti; įrengtos apžvalgos aikštelės, kieto grunto takai eroduojančiose vietose; rekonstruotas užterštas tvenkinys prie Atodūsių tilto.
Tvarkant slėnį buvo akcentuojamas kiek galima didesnis natūralumo išsaugojimas, eroduojamų šlaitų sutvirtinimas, apželdinimas, nebūdingų technogeninių elementų šalinimas, šiukšlynų ir taršos šaltinių likvidavimas, pritaikymas lankymui ir rekreacijai, įrengiant pagrindus takų sistemai, pėsčiųjų tiltelius.
Pasak Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjo Mažvydo Šalkausko, ties minėtu įgyvendintu projektu Kupos slėnio tvarkymo darbai nesibaigia. Ketinama rengti tolesnį projekto etapą. Vyriausybė kitiems metams Kupos slėnio tvarkymui planuoja skirti iki pusės milijono litų. Ar šie ketinimai taps realybe paaiškės patvirtinus valstybės biudžetą. O sumanymų, kaip toliau tvarkyti upės slėnį, tikrai netrūksta: ketinama plėsti pėsčiųjų takus nuo įrengtų tiltų į ligoninės pusę, Krantinės gatvę, nuo neįgaliųjų draugijos pastato palei VJUC „Varpelis“ tvorą, rekonstruoti Račiupio pralaidą, įrengti apšvietimą prie tiltų, toliau tvarkyti pakrantes ir pan.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ