Vasarą, prasidėjus moksleivių atostogoms, ženkliai padaugėja jaunų asmenų, ieškančių darbo. Moksleiviai ir atostogaujantys studentai nori savarankiškumo, nori užsidirbti, ir niekam nepriekaištaujant patenkinti savo poreikius ar pomėgius. Tačiau įsidarbinti jaunam žmogui mūsų mieste ir rajone nėra lengva.
Į darbo biržą, tiesiogiai į pačius darbdavius kreipiasi mokinių ar studentų tėvai, patys moksleiviai. Tėvai piktinasi, kad mokyklos, gaudamos “krepšelį„ už jų vaiką, vasarą juos palieka likimo valiai. Tėvų, o ir vaikų netenkina formalios “kelių dienų ir kelių sumuštinių„, kaip tėvai vadina, stovyklos. Nepaisant to, jog mokinys darbdaviui turi atnešti ne tik tėvų, bet ir mokyklos sutikimą, kad jam leidžiama dirbti, švietimo įstaigos nuo darbo paieškų atsiriboja.
Daržų ravėti su lakuotas nagučiais
Darbo biržos direktorė Genė Zulonienė sakė, kad galima išskirti dvi vaikų, ieškančių darbo, kategorijas. Vieni jų nori įsidarbinti tik dėl savotiškos pramogos, uždirbti pinigų jiems nėra būtinybės. Kitiems darbas – nors minimalus, bet šeimos materialinės būklės pagerinimas.
Kasdien į darbo biržą kreipiasi apie 10 moksleivių ir studentų.
Pirmiausiai ieškantis darbo jaunuolis užregistruojamas, jis įgauna darbo ieškančiojo statusą. Šiuo metu Kupiškio darbo biržoje yra 30 tokių moksleivių. Prašyme, be kitų duomenų, jie turi nurodyti ir priežastį kodėl šis darbas yra reikalingas. Tarp trisdešimties užsiregistravusių yra ir tokių, kurių įsidarbinimas būtų vienintelė šeimos viltis.
Dar 36 yra užpildę prašymus, kad norėtų dirbti: ledų pardavėjais, ravėti daržus, skinti braškes, tvarkyti aplinką. Pasak G. Zulonienės, šiems mokiniams nėra gyvybiškai būtina įsidarbinti. Tiesiog darbas siejamas su išėjimu iš namų, laisve, netgi maištu prieš tėvus. Būna ir taip, kad daržų ravėti įsigeidžia ir mergaičiukės, kurių nagučių ilgis gerokai pranoksta standartus.
Darbdaviai nenori rizikuoti
Moksleivių įdarbinimo klausimas ir prieš keletą metų buvo ir šiuo metu tebelieka aktualius. Ir taip bus tol, kol jis nebus sprendžiamas valstybiniu mastu.
Darbdavys, pasiryžęs įdarbinti jauną žmogų, labai stipriai rizikuoja. Realiai pasvarsčius, nauda, kurią gali suteikti dirbantis moksleivis, yra mažesnė nei su tuo susijusios išlaidos ar rizikos faktoriai. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos parengtą informaciją “Ką reikia žinoti įdarbinant jauną asmenį iki aštuoniolikos metų„, darbdavys, nutaręs priimti nepilnametį, gerokai rizikuoja prarasti ramų miegą. Niekam nereikia įrodinėti, kad neabejotinai reikia garantuoti jauno žmogaus saugumą, tačiau, pasak darbdavių, egzistuojant daugeliui “ne„, teisėtai įdarbinti moksleivį darosi, tiesa pasakius, keblu. Pradedant tuo, kad jauniems asmenims draudžiama dirbti naktį, viršvalandžius, jie negali dirbti ir darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus. Kaip objektyviai nustatyti psichologinio pervargimo kriterijų, galime tik pafantazuoti.
Kalbinti rajono darbdaviai nenoriai dalijosi informacija apie dirbančius nepilnamečius. Rajono įmonių vadovai, ūkių savininkai sakė, kad ne tik sunku išpildyti visus Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimus, bet ne mažiau problemų sukelia ir moksleivių kvalifikacija bei darbo laikinumas. Apmokyti jauną žmogų, tegu ir štabeliuoti lentas, reikia mažiausiai poraos savaičių. Moksleiviai dažniausiai yra pasiryžę iš viso tedirbti tik mėnesį ar du. Dažnas išeina padirbęs tik vieną ar dvi savaites. Be to, oficialiai įdarbinęs nepilnametį darbdavys gan dažnai sulaukia minėtosios Valstybinės darbo inspekcijos vizitų. Prekybinę veiklą vystančios įmonės vadovas pasakojo, kad vaikai dažnai kreipiasi siūlydamiesi pardavinėti ledus. Daugelis pamiršta apie materialinę atsakomybę. Čia bet ko iš gatvės nepaimsi. Daugelis darbdavių žymiai mieliau priima dirbti savo įmonės darbuotojų vaikus ar jau dirbusius ir gerai užsirekomendavusius jaunuolius.
Nepilnamečių darbui priekaištų neturi
Į nepilnamečių darbą iš kalbintų vadovų pozityviai žiūrėjo tik UAB “Kupiškio komunalininkas„ direktorius Rimantas Stundys. Jo teigimu, kas vasarą yra priimami nekvalifikuoti darbuotojai – mokiniai ar studentai. Jie atlieka aplinkos tvarkymo darbus, sodina gėles ir panašiai. Direktorius pastebi, kad jo vadovaujamoje bendrovėje moksleiviai dirba tikrai atsakingai, kur kas geriau už nuolatinius darbo biržos lankytojus. Jokių drausmės pažeidimų iki šiol nebuvo užfiksuota.
Kupiškis – ne kurortas
Ir visgi darbo biržos direktorės G. Zulonienės manymu, Kupiškyje labai ribotos galimybės įsidarbinti. Juk mes – ne kurortinis miestas. Išimtimi galima laikyti tik viešuosius darbus. Čia jau tenka pristabdyti darbdavių pasiūlymus. Nesunku suvokti ir kodėl. Darbdavys temoka tik 30 procentų užmokesčio sumos, didžiausią dalį – 70 procentų – pagal viešųjų darbų programos nuostatus moka darbo birža. Riboti nepilnamečių priėmimą į viešuosius darbus įgalioja tai, kad šios lėšos – iš bedarbių rėmimo fondo. Toks bendradarbiavimas darbdaviams neabejotinai naudingas. Jie įdarbintų ir 200 rajono moksleivių.
“Ieškau bet kokio darbo„
Dažnai nelaukdami darbo biržos, kitų įstaigų pagalbos, nepilnamečiai patys imasi iniciatyvos. Laikraščiuose vasarą padaugėjo skelbimų apie tai, kad merginos ar vaikinai ieško darbo. Dažniausiai – “bet kokio„. Paskambinus pagal tokį skelbimą, atsiliepė 16-metė mergina ir sakė, kad galėtų dirbti visokius darbus: ravėti daržus, prižiūrėti vaikus, atlikti kitus ūkio ar namų ruošos darbus. Didmiesčiuose po tokio turinio skelbimu (“ieškau bet kokio darbo„) slypi intymios paslaugos, laimei, mūsų pašnekovė, pasiteiravus apie tokio darbo pobūdį, kategoriškai atmeta suimprovizuotą pasiūlymą.
Darbo biržos direktorės teigimu, šiais metais gerokai padaugėjo nepilnamečių, norinčių dirbti. Laikino, nekvalifikuoto darbo vietų ar naujų darbdavių, deja, ne.
Dalį moksleivių per vasaros atostogas savo darbovietėse įdarbina patys tėvai. Dar dalis, matyt, uždarbiauja nelegaliai. Konkrečių faktų ir skaičių niekas nežino. Tad išeitis, regis, viena. Norintis užsidirbti jaunas žmogus tegali bandyti “ieškoti bet kokio darbo„.
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS