Antra savaitė nemažai mūsų rajono ūkininkų tebėra prislėgti didelio rūpesčio -ar pavyks jiems sulaukti svaresnės finansinės paramos liepos 30-osios pavakary nuo krušos patirtiems derliaus, pastatų suniokojimo nuostoliams kompensuoti. Šios paramos labiausiai tikimasi iš Respublikos Vyriausybės.
Praėjusio antradienio duomenimis, tokių prašymų jau buvo pateikę 186 kupiškėnai, pagal jų prašymus susidaro 2057 ha visai arba iš dalies sunaikintų pasėlių. Apskritai dėl škvalo su reto didumo ledėkais rajono gyventojai patyrė apie 1,6 mln. litų nuostolio. Situaciją komentavęs rajono vicemeras Jonas Jarutis pabrėžė, jog tokio turinio prašymų kasdien vis prisideda. Savivaldybės administratoriaus potvarkiu sudaryta komisija jau buvo aplankiusi ketvirtadalį pretendentų gauti už prarastą turtą kompensacijų.
Neliko vieni
“Mintys„ jau ne kartą rašė, jog kitą dieną po stichijos žemdirbiams atseikėtos bėdos rajono meras Leonas Apšega, su žemdirbiais bendradarbiaujantieji specialistai apvažiavo Kupiškio, Alizavos, Subačiaus, Noriūnų seniūnijų tuos laukus, kuriuose buvo dėjęsi ir senoliams neatmenami dalykai – net vištos kiaušinio dydžio ledai iš dangaus kapojo pastatus, automobilius, medžius, gyvulius, ką bekalbėti apie pasėlius.
Antradienį, vos susitikusi su kupiškėnais, žemės ūkio ministrė K. Prunskienė įvertino rajono vadovų pastangas padėti žemdirbiams sunkiomis valandomis. Be informacijos apie rajoną ištikusios stichinės nelaimės pasekmes, aną trečiadienį meras L. Apšega jau apsilankė ministerijoje, ministrės, jau skubančios į Vyriausybės posėdį, paprašė tą situaciją apibūdinti ir premjerui. Tačiau Vyriausybės vadovo reakcija, nuskambėjusi per žiniasklaidą, nuostolius patyrusius žmones labai suglumino – priminimas, jog reikia patiems rūpintis savo turtu ir jį drausti, ir ministrės nuomone, buvęs perdaug kategoriškas bei su aiškia nuostata tam neskirti didesnio dėmesio. Tačiau viešnia, bendraudama su Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio rajonų savivaldybių, kurių ūkininkai patyrė 1,6, 1,8 ir 0,250 mln. litų žalos, atstovais, apskrities administracijos viršininke Gema Umbrasiene, parlamentarais, kitais atsakingais asmenimis ir ūkininkais, tvirtino žinanti, jog į rimtus argumentus premjeras visada atsižvelgia ir būtent tokios medžiagos pateikti reikia kuo daugiau.
Smagiau būtų kalbėti apie derlių, bet…
Nuo Kupiškio pradėjusi savo pažintį su situacija laukuose, patyrusiuose krušą, ministrė K. Prunskienė sakė, jog šiuo metu su ūkininkai Gediminu Strazdu, Rolandu Kalamažniku, atvykusiais į pašnekesį savivaldybėje, būtų maloniau kalbėtis apie neblogai užderėjusius rapsus, javus, tačiau tenka klausytis patvirtinimų apie ištikusius nuostolius ir visiems bendrai mąstyti, kaip rasti kuo racionalesnę išeitį šiemet ir net pradėti modeliuoti, kaip iš tokių skaudžių situacijų būtų išbrendama ateityje.
Pasak K. Prunskienės, stichinių nelaimių, smukdančių žemės ūkį, per pastaruosius 50 metų padaugėjo dešimteriopai. Ir pastaraisiais metais netrūko labai pakenkusių pasėliams, sodams pavasarinių šalnų, ilgai užtrukusių sausrų ir liūčių. Ir kaskart susiduriama su ta pačia bėda -nėra specialių finansinių išteklių padėti nuostolių patyrusiems žemdirbiams. Tokioje bėdoje šiemet jau atsidūrė palyginti daug Kupiškio rajono ūkininkų, o G. Strazdas priskaičiuoja iki pusės milijono litų jam tekusios žalos, per šimtą tūkstančių litų jos patyrė R. Kalamažnikas bei kiti.
Pasėlių draudimas – spręstina problema
Ministrė aiškino, jog pasėlių draudimas įprasta Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir kitų valstybių ES narių fermeriams. Ten ūkininkai nesivargina kulti prasto derliaus, jeigu apskaičiavimas rodo, jog jiems labiau apsimoka gauti draudimo išmoką, negu vargti ir papildomai išlaidauti.
Deja, Lietuvoje per privačių ūkių kūrimosi 15-ka metų pasėlių draudimo problema iš esmės dar nepradėta spręsti. Vienintelė draudimo kompanija “PZU-Lietuva„ susijusi su NORD/LB kelia didelius reikalavimus šiam kliento turtui, o neturėdama konkurentų, nesibodi ir didelių įmokų. Antai ūkininkas G. Starzdas yra paskaičiavęs, jog apdrausti 217 ha pasėlių būtų reikėję pakloti 46 tūkst. litų. Tokia suma jam ne pagal kišenę, tad iki šiol jis renkasi riziką. Šiemet ji itin skaudžiai atsiliepė ne tik jam. Nukentėjusieji ūkininkai draustis vengia ne iš gero – tai neišspręstos problemos pasekmė.
Antradienį įvykusiuose pasitarimuose Kupiškyje ir Panevėžyje plėtota mintis, jog reikia skatinti ūkininkus drausti pasėlius, sodus ir uogynus, tuo tikslu užmegzti diskusijas su draudimo kompanijomis, kurios didesnės klientūros sąskaita mažintų įmokas. Pastarųjų atitinkama dalis, kaip ir šiuo metu yra, būtų dengiama iš valstybės biudžeto. Akivaizdu, jog turėtų steigtis ir ūkininkų savitarpio pagalbos fondas. Jo lėšos būtų pirmasis mestas šiaudas, kad ūkininkaujančiam žmogui dėl patirtos stichinės nelaimės negrėstų bankrotas. Deja, ūkininkas G. Strazdas, jeigu liktų be finansinės paramos, tokios jo šeimos ūkio lemties neatmeta.
Svarbiausia – padėti
Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė tvirtino suprantanti, jog didelės žalos patyrusiems ūkininkams svarbiausia išgirsti apie būsiančią paramą, tačiau šiandien to tikrai negalima konstatuoti, dar teks atlikti nemažą dokumentacijos paruošimo darbą, išlaukti sprendimams skirtąjį laiką. Tačiau pesimizmas tame kelyje tik pakenktų.
Pasak ministrės ir ŽŪ ministerijos Bendrosios rinkos departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, nuo gamtos stichijos nukentėjusiems ūkininkams galima būtų padėti iš Kaimo rėmimo programos lėšų, tačiau jų naudoti tokiems išskirtiniams, stichijos padarinių atvejams, be Europos Komisijos specialaus leidimo, nevalia naudoti. Tai siejama su labai griežta tvarka.
Be to, dar teks įrodyti Europos Komisijai, jog žalos kaltininkė – stichijos apraiška atitinka ES dokumentuose apibrėžtas sąlygas: ji turi būti apėmusi tam tikrą regiono dalį, sudaryti atitinkamą nuostolio procentą, o ir pats apskaičiavimas negali vykti iš akies: jis turės remtis trejų metų vidutinio derliaus, jo kainų duomenimis. Beje, apskrities Civilinės saugos departamento direktoriusArvydas Kiseliūnas patikino, jog ūkininkų laukus nusiaubusį škvalą stichine nelaime galima įvardyti tik pagal vienintelį rodiklį – ledėkų dydį.
Pasitarimų dalyviai – savivaldybių, jų žemės ūkių skyrių atstovai prašė ŽŪ ministerijos specialistų pateikti vieningą ir kuo paprastesnę nuostolių apskaičiavimo metodiką, nes jau kitą savaitę reikia tuos dokumentus baigti suruošti ir pateikti ministerijai bei Vyriausybei, nes tolimesnis paramos gavimo procesas gali užtrukti ir visą pusmetį.
Puokštė premjerui
Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė, šios ministerijos atsakingi darbuotojai, apskrities viršininkė G. Umbrasienė, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Jonas Jarutis ir kiti pasitarimo dalyviai per dvi valandas aplankė ne vieną Kupiškio seniūnijos ūkininkų R. Kalamažniko ir G. Strazdo lauką. Prieš akis jiems plytėjo nebepjautinų kviečių, su žeme sulygintų vasarinių rapsų laukai, ne gumbus, o iš naujo lapus auginantys cukriniai runkeliai, kurių derliaus nuostoliui apskaičiuoti dar teks komisijai kreiptis patarimo ir į mokslininkus. Tačiau labiausiai visus pribloškė vaizdas Kirdiškių kaime. Čia plytėjo kone 39 hektarų žieminių rapsų laukas. Iš jo G. Strazdas tikėjosi prikulti apie 150 tonų grūdų. Tačiau po krušos visas tas derlius ir kelios dešimtys tūkstančių litų atsidūrė dirvoje. Ūkininkas nė nebedrįso skaičiuoti, kiek jam dar kainuos darbas kombainu, kad susmulkintų šiuos iki metrų aukštumo stiebus, kiek sykių šį lauką teks lėkščiuoti, jog išnaikintų kelerius metus dygsiančius ir kitus pasėlius užteršiančius rapsus.
Nuo Siaurių kaimo svečiai iš sostinės ir apskrities važiavo toliau – pamatyti, kokių nuostolių patyrė Panevėžio rajono ūkininkai. Pagal pateiktus duomenis, šio rajono ūkininkai patyrė apie 1,8 mln. litų nuostolių.
Palydėdamas iš savo lauko svečius ūkininkas G. Strazdas ministrei K. Prunskienei įteikė krepšį su kaimietiškomis gėrybėmis, o ji pati prisilaužė krušos iškultų rapsų, esą tai būsianti puokštė premjerui A. Brazauskui, kad patikėtų, jog tas ūkininkų, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio rajonų vadovų sukeltas reikalavimas atsigręžti Vyriausybei į žemdirbį, šiam atsidūrus rimtoje bėdoje, paprasčiausiai iš vilties, jog tokiose situacijose dirbančiam, o ne iš socialinių pašalpų gyvenančiam žmogui irgi turi būti padedama.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ