Vakar Vabalninke (Biržų r.) įvyko Kupiškio ir Biržų rajonų ūkininkų, suinteresuotų burtis į pieno gamintojų kooperatyvus, seminaras. Jame dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos projekto “Kooperatinių struktūrų kūrimas kaimo regionuose„ vykdytojai iš Žemutinės Saksonijos žemės (Vokietija) – to regiono Žemės ūkio ministerijos tarptautinių projektų koordinatorė Izolda Teuchert ir Šiaurės Vokietijos pieno kooperatyvų audito specialistas Verneris Hadeler, abiejų rajonų savivaldybių administracijų atsakingi darbuotojai.
Gilinosi į smulkiųjų gamintojų situaciją
Kooperacijos žinovai iš Žemutinės Saksonijos regiono susipažinti su Kupiškio ir Biržų rajonų smulkiųjų pieno gamintojų situacija paskyrė kone visą savaitę. Pasak kaimyninio rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus, užsieniečių koordinuojamas projektas aktualus daugiau kaip pusantro tūkstančio jų rajono pieno gamintojų. Ir visų jų laukia kooperacijos pradžiamokslio studijos, tačiau sodiečiams labiausiai rūpi rezultatas – pieną parduoti bent 25 proc. brangiau. Jis manąs, jog užsieniečių siūlomas ir iš dalies finansuojamas projektas tikrai paspartins biržiečių apsisprendimą veikti išvien, nes iki šiol pieno gamintojų kooperatyvo jų rajone dar nėra.
“Pieno puta„ – akivaizdžiausias pavyzdys
Tarptautinio projekto vykdytojai I. Teuchert ir V. Hadeler apie kupiškiečių susidomėjimą kooperacija, jų pateiktus samprotavimus šia tema buvo pakankamai informuoti Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistų, prieš savaitę mūsų rajone surengusių teminį seminarą. Jame salamiestėnų kooperatyvo “Pieno puta„ pusės metų veiklos patirtimi dalijosi jo administratorius Vygintas Dragūnas. Praėjusį ketvirtadienį užsieniečiai ir kaimynai biržiečiai turėjo progos apie jo steigimosi, naujakurystės sunkumus išgirsti iš kooperatyvo direktoriaus, finansininkės, valdybos narių.
Šeimininkai aprodė pieno supirkimo punkto patalpas, šaldytuvą, kuris šiam centriniam žaliavos supirkimo punktui jau per mažas. Pastaruoju metu kooperatyvas turi per penkiasdešimt narių ir gaunama iš įvairių vietovių gyventojų prašymų į jį priimti. Dabar viena iš valdybos narių sprendžiamų problemų – steigti naujų pieno supirkimo punktų. Tokia patalpa baigiama įrengti Lukonių kaime, kurio kone visi karvių savininkai apsisprendė tapti “Pieno putos„ nariais. Projekto vykdytojai apsilankė ir Lukonyse.
Pasak su svečiais, savojo ir Biržų rajono ūkininkais kooperacijos reikalais bendravusio Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Valento Mankūno, atstovai iš Vokietijos palankiai vertina kooperatyvų steigimosi galimybes abiejuose kaimyniniuose rajonuose, o salamiestėnų “Pieno putos„ kooperatyvą laiko pavyzdžiu. Vedėjas pabrėžė, jog vokiečių koordinuojamo projekto programai įvykdyti skirti dveji metai. Jo dalyviams bus sistemingai rengiami seminarai, taip pat ir abiejų rajonų atstovų išvyka į Žemutinės Saksonijos pieno kooperatyvus.
Diskusijos tęsinys – mero kabinete
“Mintyse„ jau rašyta apie praėjusią savaitę Kupiškyje įvykusį seminarą mūsų ir Biržų rajonų ūkininkams. Jame taip pat buvo gvildenamos prielaidos išgyventi smulkiesiems pieno gamintojams. Pradėta diskusija apie jų gelbėjimosi ratą -kooperatyvus – užvakar su svečiais iš Vokietijos tęsėsi Kupiškio rajono savivaldybės mero kabinete. Be rajono vadovo Leono Apšegos, diskusijoje dalyvavo Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Mankūnas, jo kolega iš Biržų Steponas Staškevičius.
Meras L. Apšega, pabrėžęs, jog tarpukariu Lietuvoje ūkininkų veikusių kooperatyvų sėkmę lėmė valdybos narių aktyvumas, samdomų darbuotojų sąžiningumas, atsakomybė ir visų narių suprasta savivalda, metė akmenį į šalies įstatymų leidėjų bei Vyriausybės daržą. Pagal veikiančius įstatymus tarsi ir yra sąlygos steigti bei plėtoti kooperatyvų veiklą, tačiau finansinės paramos jiems gauti – kančių kelias. Rajono Savivaldybė savo ruožtu salamiestėnams finansiškai padėjo steigti kooperatyvą “Pieno puta„, net savomis lėšomis sušelpė jį parlamentaras V. Rinkevičius. Tačiau tokie pavyzdžiai tik paryškina, jog žmonės, pasiryžę keisti ūkininkavimo situaciją, atsiduria vargetų padėtyje.
Svečių pasamprotavimai
Projekto “Kooperatinių struktūrų kūrimas kaimo regionuose„ vykdytojų I. Teuchert ir V. Hadeler nuomone, smulkiųjų ūkininkų kooperatyvai turėtų vengti administravimo išlaidų. Jų šalyje esama praktikos, kai apskaitos dalykai patikimi produkcijos supirkėjo įmonės atitinkamoms tarnyboms, net apsieinama be kooperatyvo samdomo administratoriaus, jo organizacinius reikalus apsiima tvarkyti vienas iš ūkininkų. Tačiau abiejų rajonų atstovų nuomone, mūsų krašte toks kooperatyvo veiklos modelis kol kas netiktų, nes vargu ar atsirastų ūkininkas, kuris prisiimtų papildomų rūpesčių naštą, juolab kad yra daug kontroliuojančių tarnybų. O glaudesnis bendradarbiavimas su produkcijos supirkėju bei perdirbėju – taip pat ne mums. Būtent kooperatyvas yra būdas atsispirti produkcijos supirkėjo diktuojamoms sąlygoms. Jų tikslas kuo daugiau pasinaudoti produkcijos gamintojo sąskaita. Vokiečiai nustebo išgirdę, jog vienos iš stambiausių pieno perdirbimo bendrovės direktoriaus mėnesinis atlyginimas, be metinių išmokų, siekia 40 tūkst. eurų. “Užtat smulkiajam žaliavos gamintojui už pieno kilogramą nesigėdijama mokėti po 35 centus„, – užbaigė savo mintį vienas iš diskusijos dalyvių.
Bendrovės administracija tiesia ranką
Salamiestėnų ūkininkų įsteigtas kooperatyvas, pasak diskusijoje dalyvusių kupiškėnų, sudaro sąlygas savo nariams gauti didesnių pajamų už parduodamą pieną – pastaruoju metu už bazinio pieno kilogramą mokėta po 57 centus. Atsiradęs pieno supirkimo konkurentas privertė atitinkamoje zonoje daugiau mokėti pieno tiekėjams ir stambiausią šalies AB “Rokiškio sūris„. Mero tvirtinimu, pastarosios administracija, matydama sėkmingus “Pieno putos„ žingsnius, pradeda siūlyti šiam kooperatyvui nuomotis bendrovės pieno supirkimo punktus.
Mero L. Apšegos nuomone, rajono smulkieji ūkininkai vis labiau susimąsto dėl savo ūkininkavimo perspektyvų, kurių be vienijimosi verslui, ir nėra. Tad Kupiškio ir Biržų rajonų žemdirbiams pasiūlytas Lietuvos-Vokietijos vyriausybių remiamas kooperacijos projektas itin laiku. Meras dar atkreipė dėmesį į tai, jog projektui pasirinktasis regionas yra palankus kurtis ir ekologiškos pieno produkcijos kooperatyvams. Jis svečiams padovanojo suvenyrinius puodelius ir siūlė su jais paragauti, koks gardus ir sveikas mūsų krašto ūkininkų parduodamas pienas.
Patirties – iš įvairių regionų
Ponia I. Teuchert sakė, jog jai teko keletą metų padirbėti Rusijos Permės, Ivanovo, Tiumenės srityse bei pasiekti, jog tų vietovių pusė kaimo gyventojų užsiimtų pieno gamybos verslu bei pamirštų buvusias nedarbo pasekmes. Kooperatyvų audito srities specialistas V. Hadeler atkreipė dėmesį į tai, kad vieniems smulkiesiems ūkininkams savuose kooperatyvuose gali būti sunku išlikti nesugniuždytiems konkurencijos ir tvirtino, jog reikėtų mąstyti apie vienijimąsi su stambiais pieno gamintojais. Teisybė, pastariesiems dabar pavyksta produkciją brangiau parduoti ir be tarpininko, tačiau ar tokia pat situacija išliks ir ateityje, nežinia. Be to, žaliavos gamintojas daugiausia gauna pelno, kai ji perdirbama iki galutinio produkto. Kupiškio rajono merui L. Apšegai pokalbio dalyviams priminus, kad tarpukario laikais kupiškėnų pieno kooperatyvai savo pagamintu sviestu įtikdavo ir Anglijos karalienės skoniui, svečias neneigė, jog žaliavos perdirbimo idėja jo neglumina, tačiau pirmuoju projektu tokios galimybės dar nesprendžiamos.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ