Tuoj po saulėtekio Kupiškio gatvėse yra kam pasakyti “labas rytas„. Penktą valandą ar kiek vėliau pradeda darbuotis jų valytojai. Beje, šių žmonių pastangos daug lemia, jog mūsų rajono sostinė vasarą pelnytų tiek daug pagyrimų ne tik už gėlynus, vejas, bet ir aplinkos švarą. Beje, skubančių pradėti darbo dieną būna ir daugiau žmonių.
Aptarnavimo sferose
Apie ankstyvą darbą pirmiausia sušnekome su Irena Matoniene. Gedimino gatvėje sutikta moteris sakė, jog gatvę šluojanti dešimti metai, jai priskirtų plotų yra keliose vietose. Jos nuomone, tikriausiai nėra jaunystėje svajojančių tapti gatvės šlavėju, tačiau gyvenime atsitinka visaip. I. Matonienė šluotos ėmėsi irgi kiek netikėtai -netekusi konduktorės darbo, kai tokių etatų autobusų parke buvo atsisakyta. Taip moteris išvengė nedarbo.
Tad ankstyvas darbas jai buvęs jokia naujiena ir dabar jį įpratusi atlikti kuo greičiau, kad praeiviams su šluota netrukdytų. Moteris patenkinta, jog UAB “Kupiškio komunalininkas„, kuriame ji dirba puse etato, aprūpina darbo įrankiais ir nereikia gatvės šluoti su ražais.
Daug metų besidarbuojanti aptarnavimo sferoje I. Matonienė stebėjosi žmonių įpročiu šiukšlinti aplinką. Tas pats būdavo ir autobusuose, kuriuose jai tekdavo pardavinėti keleiviams bilietus. Dabar miestą nevalyvi žmonės teršia plastikiniais buteliais, ledų ir saldainių popieriukais, o Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje, kurios dalį ji irgi valo, poilsiaujantieji jaunuoliai pakyla nuo suoliukų, nusėję saulėgrąžų lukštais didžiausius plotus. Papildomai darbo, pasak jos, valytojams prideda aplinkiniai gyventojai, vis neatprantantys atliekas iš savo namų grumdyti į gatvėse stovinčias šiukšlių dėžes, kurių paskirtis visai kita – kad praeiviams nereikėtų popierėlių, plastikinio indelio dėtis į rankinę.
Ankstyvoji praėjusio ketvirtadienio darbuotoja mieste sakė, jog žiemą, kai siautėja pūgos, valyti gatvės tenka keltis ir trečią valandą nakties. Tada pagelbsti jai ir vyras Rimvydas.
Pašnekovės tvirtinimu, nedraudžiama valyti gatvės ir vakare, tačiau iš ryto vistiek rūpės, kaip tavo prižiūrimas plotas atrodo po nakties. Be to, vakare daugiausia ir prišiukšlinama. Ne kartą už perspėjimą paisyti tvarkos aršių vaikinų buvo iškoneveikta, spardė jos kibirą.
Yra samdančių šlavėją
Kitoje gatvės pusėje buvusi Elvyra Kutkevičienė pasakojo anksčiau dirbusi plytų presuotoja, tačiau ilgiausiai valgykloje indų plovėja. Todėl ir jos pensija palyginti nedidelė. Bet ji nepratusi skųstis, o stengiasi papildomai užsidirbti rinkdama uogas, grybus, užsiaugindama daržovių. Yra kviečiama pas ūkininkus talkininkauti per šianapjūtę, ravėti daržų. Su šiais darbdaviais sakė esanti pažįstama nuo to meto, kai jai, buvusiai darbo biržos klientei, tekdavo išvykti į kaimą padirbėti. “Žmonės mane susiranda ir dabar„, – pasidžiaugė ši moteris. Jos tvirtinimu, per vasaros dieną galima daug nuveikti. Vos prašvitus pradeda šluoti gatvių atkarpėles, kurias prižiūrėti yra jos paprašę privačių sodybų keletas savininkų.
Iš pradžių bodėjosi šluotos
Valentina Grubinskienė, pasveikinta Maironio gatvėje, prisipažino, kad jai, buvusiai pardavėjai, imtis šluotos iš pradžių buvo nesmagu – pažįstamų daug, gali pasijuokti. Tačiau širdyje vis tiek džiaugėsi priimta dirbti UAB “Kupiškio komunalininkas.„ Tai išgelbėjo ją nuo nedarbo. Įpratusi anksti pakilti iš patalo moteris sakė, jog vasaros rytmečiais patirianti labai įspūdingų gamtos dovanojamų akimirkų – pirmiausia šluoja teritorijas, esančias Vytauto gatvėje, kad galėtų pasiklausyti paukštelių pakupyje čiulbesio.
Po pusryčių, kuriems pastaruoju metu kepa blynų su braškėmis, vėliau V. Grubinskienė turi pakankamai laiko tvarkytis namuose ar keliauti į sodą. Šiemet ją pradžiugino didelis braškių derlius. Šių uogų galėtų net parduoti, tačiau jai labiau patinka savo išaugintų gėrybių ir dovanoti.
Septinti metai valytoja dirbanti moteris geru žodžiu atsiliepė apie savo kolektyvą, o ypač apie meistrę Violetą Strolienę, kuri esanti tiesioginė jų viršininkė. Meistrė kontroliuojanti jų darbą, kai vyksta mieste šventės, prašo ir dienomis padirbėti , kad gatvėse nebūtų šiukšlių. Darbininkai stengiasi nenuvilti meistrės.
Į globos namus – kada prireikia
Dar neatgijusioje Vilniaus gatvėje tą rytmetį pirmiausia sutikome Danutę Bukinienę, skubėjusią į jos vadovaujamus Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namus. Direktorė sakė, jog šiomis dienomis auklėtiniai ruošiasi išvykti į įvairias vasaros poilsio stovyklas, tad rūpesčių tikrai daugiau, negu jų darbuotojams būna įprastai, kai gyvenimas sėslus. Ne tik šį rytmetį einanti į darbą anksčiau negu reikėtų. Direktorei jokia naujiena vykti į įstaigą ir naktį, jeigu to prireikia. O bėdų pasitaiko įvairių, nes globos namuose nuolat būna per trisdešimt gyventojų. Pastaruoju metu visam koletyvui labai rūpi, kaip auga jų priežiūrai patikėtas dar nė mėnesio neturintis kūdikis.
Seikėja uogas
Visais metų laikais nepritrūkstanti darbo vikruolė Petronelė pastaruoju metu kviečiama talkininkauti braškių augintojams – šių uogų ne tik skinti, bet ir pardavinėti jas. Moteris sakė, jog per dieną jų išsvarstanti apie 300 kilogramų. Šiltomis dienomis stengiasi jas išprekiauti kuo anksčiau – kad produkcija nesuprastėtų. Pasak jos, šeimininkės, kurioms reikia uogų, taip pat kuo anksčiau skuba turgaus link, kad braškes suspėtų parnešti namo ir nepavėluotų į darbą.
Šimtus kilometrų uogaudama miškuose per vasarą sukaranti, rodos, nuovargio nežinanti miestelėnė sakė, jog, stambiesiems uogininkams baigus imti braškių derlių, keliausianti į Šimonių girią mėlynių rinkti. Pačiu ankstyviausiu autobusu.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ