Praėjusio šeštadienio “Mintyse„ kupiškėnai perskaitė Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus valdybos pirmininko Vido Vilimo raginimą kiekvienam prisidėti prie pavasarinio aplinkos tvarkymo, miesto bei rajono puoselėjimo. Ši savaitė paskelbta talkų savaite.
Reikia papildomų lėšų
Šiemet taip pat bus organizuojamas Kupos pakrantės tvarkymas. Darbus koordinuojanti UAB “Kupiškio komunalininkas„ nevyriausybinių organizacijų, mokyklų bei įstaigų talkininkams nemokamai parūpins maišus šiukšlėms ir jas išgabens į sąvartyną.
Kaip minėta, praėjusią savaitę vykusiame Lietuvai pagražinti draugijos posėdyje ši įmonė iš rajono Savivaldybės biudžeto miestui tvarkyti paprašė papildomai 100 tūkst. litų. “Nieko nepadarysi, grožis kainuoja„, – teigė susirinkime dalyvavęs rajono meras Leonas Apšega. Jis taip pat pasiūlė talkinti miestelėnams, gyvenantiems priešais autobusų stotį, kurie niekaip nesugeba sutvarkyti akis badančių šiukšlynų.
Kadangi šiemet tradiciškai bus skelbiamas gražiausio balkono ir palangės konkursas, rajono vadovui kilo mintis suorganizuoti grožio puoselėtojams seminarą kokioje nors pavyzdinėje sodyboje, o pernai pasižymėjusiems balkonų apželdintojams bei konkurso organizatoriams šiemet bus surengta išvyka į Latviją.
Draugijos Kupiškio skyriaus valdybos pirmininkas pasidžiaugė, kad plečiasi Lietuvai pagražinti veikla (dabar draugijos rajono skyriui priklauso apie 140 narių). Šį pavasarį nutarta pasidomėti neprižiūrimais vertingais objektais seniūnijose, surengti talkas tvarkyti aplinkai.
Žiedų užteks
Dvejiems ateinantiems metams gauta lėšų (apie 0,5 mln. litų) Kupos parkui tvarkyti. Jis turėtų plėstis nuo skerdyklos iki didžiojo Atodūsių tilto. taip pat parengtas dėl “Žemės ūkio vandentvarkos„ projektas Kupos intakų (melioracijos griovių) sutvarkymui, kuris bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pasak Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Juozo Uldukio, apie 1,9 mln. litų sąmatinės vertės programa Žemės ūkio ministerijoje įvertinta kaip tinkama paramai skirti. Šiuo metu laukiama sutarties iš Nacionalinės mokėjimo agentūros dėl pinigų skyrimo.
Kol bus valomos nuosėdos, per miestą kurį laiką tekės ne toks švarus vanduo, tačiau V. Vilimas išreiškė viltį, kad Kupa gali tapti pavyzdingiausia upe Lietuvoje. Be to, keliolika tūkstančių litų bus skirta pamėgtam skulptūrų parkui plėsti.
Miesto gražinimo darbai neapsieina be apželdinimo specialisto Algirdo Gasiūno organizavimo. Jis apgailestavo, kad miesto želdiniams kasmet skiriama vis mažiau lėšų (šiemet – vos 1000 Lt). Gėlynų priežiūrai iš Savivaldybės biudžeto gauta apie 30 tūkst. litų, iš kurių iki 14 tūkst. litų kainuoja vienmečių gėlių daigai. Vėliau juos reikia laistyti, prižiūrėti. Šiems darbams, kaip įprasta, porai mėnesių iš darbo biržos pagal viešųjų darbų programą samdomos dvi moterys ir pora vyrų.
Daugiamečių gėlių kupiškėnams noriai parūpina Kauno botanikos sodo specialistai. A. Gasiūnas teigė, kad tiek daug jų nėra kur pasodinti (plėsti gėlynų plotus miesto centre nenumatyta). Kadangi šiemet buvusių kareivinių teritorijoje dar nebus įrengti žvyruoti takai (kurių pakraščiuose galėtų žydėti gėlės), tai žiedais tenka dabinti dirbtinio tvenkinio pakrantes.
Kaip patikslino Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjas Mažvydas Šalkauskas, į apžvalgos aikštelę, kurios pamatai jau įrengti tvenkinio viduryje, ves tiltelis. Vandens telkinį planuojama papuošti ir skulptoriaus Henriko Orakausko “Medžiu„. Tačiau šiems darbams taip pat laukiama papildomų lėšų.
Draudžiami laužai
Balandį įprasta skelbti švaros mėnesiu. Miesto ir rajono gyventojai suskumba tvarkytis, kiti nori poilsiauti prie vandens telkinių, kurių pakrantės nusėtos pernykštėmis šiukšlėmis.
Visą mėnesį Panevėžio aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros pareigūnai vyksta į reidus, kurių metu stebima, ar nepažeidžiami įstatymai ir nedaroma žala gamtai.
Praėjusį penktadienį “Mintys„ drauge su agentūros vyresniuoju valstybiniu inspektoriumi Rimantu Adomausku išvyko į reidą po rajoną. Jo metu inspektorius apžiūrėjo netoli Visgiūnų karjero, šlaite šalia Jono Ketvirčio sodybos, išdegusį apie 2 ha lauką. Tąsyk šeimininkų rasti nepavyko, nors inspektorius abejojo, kad žmogus (kaip dažniausiai nutinka) prisipažintų kaltu.
Remiantis aplinkos ministro įsakymu, žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtus į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Kartu su minėtomis atliekomis į ugnį negalima mesti buitinių ir pramoninių atliekų. Įsakyme numatyta, jog sugrėbtas šiukšles draudžiama deginti ir miestuose bei miesteliuose.
Pasak inspektoriaus R. Adomausko, sodo ir daržo atliekas reikia kompostuoti, o kitas šiukšles išgabenti į sąvartyną.
Išdeginus natūralios žolės plotą, žala gamtai (ne tik dūmais teršiama atmosfera, bet ir pakenkiama dirvožemiui bei gyvūnijai) vertinama nemažomis sumomis: ¼ ha – 612 Lt, 1 ha – 1072 Lt, 10 ha – 2174 Lt ir 50 ha – 3154 Lt. Tačiau jei žolė išdeginama valstybės saugomose teritorijose ar vandens telkinių apsaugos juostose, padaryta žala didinama tris kartus. Be to, pažeidėjams taikoma ir administracinė nuobauda nuo 50 iki 400 Lt.
Pravažiuojant gyvenvietes, buvo matyti degantys tvarkingi laužai, tačiau dėl menko dūmelio pareigūnams nekyla ranka bausti besitvarkančius šeimininkus.
Važinėdami po rajoną, aplinkos apsaugos inspektoriai stebi, kaip sandėliuojamas mėšlas (ar nėra nutekėjimo į vandens telkinius, pakeles), įspėjami šiukšlių nesusitvarkantys sodybų šeimininkai. Nuo 100 iki 300 Lt baudą žadama skirti vieno Povilo Matulionio g. namo gyventojams, kurie neįsigyja atliekų konteinerių.
Žvejyba – tik su bilietu
Agentūros džipas užsuko ir prie Mituvos, kur prieš keletą dienų buvo rastas brakonierių tinklas. Ant tiltelio meškeriojo trys kupiškėnai žvejai, du iš jų neturėjo žvejo bilieto. Vienas nežinojo, kad invalidumo grupę turinčiam žmogui reikia šio dokumento, o jo sūnui Nerijui Anskinui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Jei vyras įsigis bilietą, jis atsipirks tik įspėjimu.
Ant Kupiškio marių kranto ties Vainiūniškio k. meškeriojęs ilgametis žvejys teigė nespėjęs prasitęsti pažymėjimo. Kitam vyrui kilo neaiškumų dėl žvejo bilieto išdavimo ar pratęsimo tvarkos.
Kaip vėliau paaiškino Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus darbuotojas Pranciškus Petrulis, norėdamas įstoti į draugiją, asmuo turi pateikti porą nuotraukų, užpildyti prašymą ir sumokėti mokesčius: 10 Lt stojamąjį, 25 Lt kasmetinį nario mokestį ir 3 Lt už žvejo bilietą. Pirmos ir antros grupių invalidai bei vyresni nei 70 m. nariai nuo mokesčių atleidžiami, tačiau vis vien su savimi privalo turėti pažymėjimą.
Pasak valstybinio inspektorius R. Adomausko, visų pažeidėjų nubausti neįmanoma. Pareigūnai turi tikrinti objektus, o išvažiuojamiesiems reidams ateityje planuojama skirti mažiau lėšų.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ