Atrodo, dar taip neseniai susibūrusi Adomynės kaimo bendruomenė pradėjo skaičiuoti jau trečius savo gyvavimo metus. Aktyvūs adomyniečiai – puikus pavyzdys burtis ir kitiems. Kovo 18 d., buvusiuose Adomynės dvaro rūmuose įvyko ataskaitinis šios bendruomenės, vienijančios 53 narius, susirinkimas.
Netinginiavo
Pasak bendruomenės pirmininkės, jos sielos Aldonos Matarienės, pateikusios praėjusių metų ataskaitą, per prabėgusį laikotarpį bendruomenė nesėdėjo rankų sudėjusi. Ją papildė 4 nariai, šiemet prašymą įsilieti į bendruomenę padavė dar trys žmonės. Nors savo dėmesiu nelepino nei rajono valdžia, nei seniūnija, bendruomenė ženkliai prisidėjo prie gyvenvietės puoselėjimo, gražinimo, švarinimo. Dvaro patalpose šio kolektyvo iniciatyva įrengta šarvojimo salė. Adomyniečiai šiam tikslui negailėjo nei laiko, nei pinigų – remontą savo lėšomis atliko patys. Seniūnija nupirko 2 žvakides, parūpino medienos. Už surinktus 1300 Lt įsigyta indų net 100 žmonių.
Iš bendruomenės lėšų 300 Lt buvo skirta Antaninių šventei organizuoti. Pagaliau pajudės jaunimo klubo dvaro rūsyje įrengimo klausimas. Džiaugsmingais plojimais susirinkusieji palydėjo žinią, jog šiam klubui Savivaldybės tarybos sprendimu skirta 8888 Lt.
A. Matarienė pasidžiaugė, jog UAB „Kupiškio komunalininkas“ darbuotojas Algis Gasiūnas žadėjo parūpinti gėlių daigų Adomynės centrui papuošti – gyventojų nuotaika priklauso ir nuo malonios aplinkos. Kai kurie bendruomenės nariai prisiminė laikus, kai daugelis renginių vykdavo parke. Viliamasi, jog ši graži tradicija kada nors bus atgaivinta: sutvarkyti takeliai, aplinka, pastatyti suoliukai.
Dviguba šventė
Bene svarbiausias susirinkime svarstytas klausimas – Adomynės vietovės pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 450 metų jubiliejus. Jį nuspręsta švęsti kartu su Antaninėmis: atidengti paminklinį akmenį, išleisti informacinius lankstinukus (jiems paruošti sudaryta redakcinė komisija), pasikviesti muzikinį kolektyvą. Rengiantis šventei lieka opi finansinė problema – vien paminklinis akmuo atsieitų apie 6 tūkst. litų. A. Matarienė pagalbos kreipėsi į Savivaldybę, seniūniją, verslininkus. “Kol kas turėsime 400 Lt, kuriuos skirs Kultūros ir švietimo skyrius. Seimo narys Vytautas Galvonas pažadėjo pasirūpinti muzikos projektu„, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Danguolė Mašauskienė paminėjo poreikį žmogaus, kuruojančio rajono bendruomenių veiklą. “Visos bendruomenės mūsų rajone labai jaunos. Laimė, kad daug ką galime padaryti savo jėgomis„, – teigė vietos mokyklos direktorė.
Susirinkime dalyvavęs Šimonių seniūnijos seniūnas Algirdas Kairys šią bendruomenę, pagal jos nuveiktus darbus, įvardijo kaip stipriausią rajone. Jis atsiprašė dėl kitąmet Adomynėje būsiančios netvarkos – bus tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, statoma nugeležinimo stotis. Seniūnas ragino vandentiekį ir kanalizaciją įsivesti visiems, nenorintiems vėliau ruošti atskirų projektų. “Kai susitvarkysim vandentiekį, priversim įsirengti kanalizaciją visus, gyvenančius aplink tvenkinį. Pildami spalvotą vandenį ieškosim vandens teršėjų. Tokiu būdu Šimonyse nustatėme 7 tvenkinio teršėjus„, – teigė A. Kairys. Pasak jo, iki rugsėjo mėnesio turėtų būti išplėstos Adomynės kapinių ribos, čia taip pat žadama nutiesti vandentiekį. Vyksiančiai šventei seniūnas iš savo santaupų pažadėjo skirti 300 Lt, o paminklinį akmenį patarė statyti parke arba teritorijoje aplink mokyklą – rekreacinėse zonose, kuriose tai daryti galima neatsiklausus šeimininkų.
Kadangi bendruomenė – juridinė organizacija, buvo išklausyta ir revizijos komisijos ataskaita.
Po Europą pasižvalgius
Ne mažiau įdomu bendruomenės nariams buvo išgirsti ir pirmininkės kelionės įpūdžius. Kovo 14-16 d. A. Matarienė lankėsi Briuselyje. Ji buvo tarp dvidešimties Lietuvos kaimo bendruomenių atstovų, dalyvaujančių programos “Lyder plius„ mokymuose, kuruojamuose europarlamentarės Margaritos Starkevičiūtės.
Daugiausia, pasak A. Matarienės, vyko žemaičių. Nebuvo nė vieno laisvai kalbančio angliškai. Net mokytoja, teigusi, jog lankė anglų kalbos kursus, prireikus peilio, rodė ženklais. Iki Amsterdamo bendruomenių atstovai skrido lėktuvu, iš ten traukiniu važiavo į Briuselį. “Pravažiavom stotį. Iš kur galėjom žinoti, kad patiems duris reikia atidaryti„, – kurioziškas situacijas prisiminė ponia Aldona.
Bendruomenių atstovai viešėjo Europarlamente, susitiko su M. Starkevičiūte, aptarė plačiai užsienyje įgyvendinamą Lyder plius programą, lankėsi Info centre. Briuselis A. Matarienei paliko ne itin švaraus, saugaus miesto įspūdį. Iš šio miesto ekskursantai traukiniu vyko į Olandiją, kur juos pasitiko ir į 19 tūkst. gyventojų turintį kaimelį nusivežė vienas ūkininkas. “Ryte atsikėlę išvykome į ūkius. Visur itin švaru, gražu, žalia, labai malonūs žmonės. Kanalai pilni vandens, aplink tvyro srutų kvapas, nes jomis tręšia laukus. Pasitiko ūkio šeimininkas, turintis viešbutėlį. Jo ūkyje – 72 nuragintos karvės, iš jų 60 – melžiamų. Ūkininkas turi 35 ha žemės, 9 ha nuomoja – tai vidutinis ūkis. Apžiūrėjom pieno bloką – jokių “stebuklų„ nėra. Avių fermą turi – ką nukerpa atiduoda ir dar primoka. Jie vartoja tik avių mėsą„, – pasakojo A. Matarienė. Kalbos barjeras neleido išsiaiškinti, ar yra įrengta pieno rūšiavimo sistema. Tačiau jei nustatoma, jog vieno ūkininko pienas užterštas, išpilamas visas, ir šis turi kitiems padengti visus nuostolius.
Tiek Briuselyje, tiek Olandijoje ypač populiari transporto priemonė – dviračiai. Bendruomenių atstovai stebėjosi, kad net viešnia iš Žemės ūkio ministerijos Hagoje pas ūkininką atvyko dvirate transporto priemone.
Apie 800 ūkininkų Olandijoje užsiima sūrių gamyba. Vieno tokių ūkių šeimininkas, vilkintis darbine apranga, avintis guminiais, bendruomenių atstovus pirmiausia pakvietė į karvidę, kurioje laikomos karvės, duodančios pieną, tinkantį sūrių gamybai. A. Matarienė pažymėjo, jog jų niekas neprašė persirengti, kaip kad daroma mūsų šalyje. Iš karvidžių, atidarius dvigubas duris, visi pateko į sūrių gamyklą, patalpas, kur šie produktai nokinami. “Mediniai stelažai, medinės lubos, kampe voratinklis kabo – vadinasi, tokių griežtų taisyklių, reikalavimų lyg ir nėra„, – sakė A. Matarienė. PVM šioje šalyje – 19 proc. Pragyvenimo lygis labai aukštas. Vidutinis ūkis – 30 ha, 60-70 karvių, didelis – 60-70 ha, 120 karvių. Šalia ūkininkavimo bene visi plėtoja papildomus verslus.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ