Prieš tris savaites į vieno kupiškėno brakonieriaus tinklus pateko neįprastas laimikis – Lėvens tvenkinyje, ties Mituvos intaku, buvo pagautas krabas. Gamtos pokštais nepatikėjęs žmogus, jį atidavė savo pažįstamam, o pastarasis kreipėsi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūrą. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis inspektorius Gaudentas Baikauskas nusprendė pasidomėti, kokios tai rūšies vėžys ir kaip sūriųjų vandenų gyventojas galėjo čia patekti. Krabą spėta nufotografuoti, tačiau jis išsiropštė iš indo ir pasislėpė pareigūno automobilyje. Iki šiol gyvūnas nerastas.
Iš nuotraukos nustatyta, jog pagautas laimikis – apželtakojo krabo patelė. Specialistai pateikė net keletą jo atsiradimo dirbtiniame vandens telkinyje versijų. Tai galėjo būti iki Kuršmarių net tūkstantį kilometrų migravęs krabas, vėliau upėmis pasiekęs Lėvenį. Buvo spėliota, jog gyvūno kiaušinėlį į Aukštaitiją atnešė pakeleivingas paukštis, pavyzdžiui, antis. Tačiau G. Baikauskui pastaroji versija neatrodė įtikinama: juk krabų kiaušinėliai būna gan dideli. Be to, paukštis jį galėjo sunaikinti vietoje.
Beje, dar po kiek laiko kitas žvejys Kupiškio mariose meškere pagavo antrąjį tokį pat žnypliuotakojį. Gamtininkus labai nustebino žinia apie neįprastus marių gyventojus.
Tačiau netrukus spaudoje pasirodė žvejų pateikta informacija apie du krabus į tvenkinį paleidusį vyriškį. Galimybė, jog tai gamta iškrėtė sensacingą išdaigą, subliūško tarsi muilo burbulas.
Kaip teigė mūsų mieste dirbantis kupiškėnas, prieš dvi savaites jis į Kupiškio marias paleido krabų porelę. Viešėdamas Drevernoje pas pusbrolį, kuris užsiima žuvininkyste, vyriškis sužinojo, kad, papūtus palankiam vėjui, pro vartus į Kuršių marias atplaukia įvairių neįprastų jūros gyvūnų: plekšnių, krabų. Tikriesiems Kuršių marių žvejams tai nėra naujiena, bet kupiškėnas panoro pagautus krabus parsivežti į savo kraštą, nustebinti artimuosius, galbūt kam nors padovanoti auginti akvariume.
Vilhelmo kanale pagautieji ropliai atkeliavo į Kupiškį. Laikomi nedideliame kibirėlyje, jie vikriai iš jo išsiropšdavo, ir, padedami kojyčių spygliukų nuskubėdavo slėptis.
Kupiškėnas tikino nenorėjęs užsiimti krabų veisimu, taip pat neplanavo paragauti delikatesinės jų mėsytės. O neradęs tinkamo šeimininko, nuvežė prie marių ir ties užtvankos šachta paleido į vandenį. Gyviai bemat nėrė į gelmę.
Vyras sakė matęs netoliese žvejojusius du jaunuolius. Šie, matyt, ir paneigė spaudoje paskelbtą informaciją apie Kupiškio mariose apsigyvenusius krabus.
Jūros gyvūnams tikriausiai tiko gėlas vanduo. Tik prabėgus kuriam laikui, vienas iš jų ties Mituvos intaku, netoli Skapiškio ežerėlio, pateko į tinklus, o antrasis užkibo ant meškeriotojų slieko.
“Dabar mariose krabų nebėra, – kalbėjo apie paslaptingos istorijos atomazgą žinomas kupiškėnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešinama, ir šypsodamasis pridūrė: – “Galbūt kada nors reikės atvežti plekšnių ir paleisti jas į tvenkinį”.
——-
Autorius: Gaila Matulytė