Apie 20 kupiškėnų praėjusį šeštadienį atėjo į Kupiškio kultūros centro vitražų salę, kur vyko aktorių atranka epizodiniams vaidmenims. Laikraštyje perskaitę skelbimą, entuziastingai nusiteikę įvairaus amžiaus žmonės ėjo į atranką net nežinodami, koks filmas bus kuriamas ir kas yra jo režisierius. Juos nustebino amerikiečio Sajaus Kukenbeikerio taisyklingoje lietuvių kalboje nežymiai juntamas akcentas. Tądien atrankos dalyviai buvo pakviesti pokalbiui, kurį filmavo operatorius Deividas Fensteris. Kupiškėnams reikėjo papasakoti apie save, pateikti adresus ir telefonus.
Ateinančių metų pavasarį 30-metis režisierius Skapiškio miške ir Kupiškio gatvėse filmuos kino juostą apie Lietuvos partizanus. Pagrindinius vaidmenis atliks Vilniaus muzikos akademijos studentai, o epizoduose nuspręsta pasitelkti vietos gyventojus. Kaip teigė S. Kukenbeikeris, filmo kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tad nenuostabu, kad ne vienas, tikėjęsis netrukus išbandyti aktoriaus duoną, privalės dar palūkėti.
Paklausinėjęs atrankos dalyvius, jaunasis režisierius žadėjo su jais susisiekti kiek vėliau. Amerikiečiai sakė, jog epizodiniams vaidmenims prireiks apie 10-12 kareivių ir dar apie 15 žmonių vaidinti mieste. Sajui svarbu, kad filme apie Lietuvos partizanus, kuris bus demonstruojamas Kalifornijos meno instituto profesūrai, vaidintų to krašto žmonės. Atėjusieji į atranką režisieriui pasirodė labai įdomūs ir natūralūs.
Bene smalsiausi buvo jaunieji kupiškėnai. Atranka susidomėjusios Povilo Matulionio vidurinės mokyklos abiturientės Vaida Bagdonavičiūtė ir Inga Lazdauskaitė tikino norinčios pasinaudoti unikalia proga išbandyti aktorinius sugebėjimus. Miestelėnė Regina Pukėnienė atsivedė ir savo septynmetį sūnų Arnoldą, kuris su režisieriumi šiek tiek kalbėjo angliškai. Laima Lazutienė į aktorių atranką atvyko iš Slavinčiškio. Lapkritį atšventusi 45-ąjį gimtadienį moteris girdėjo, kad filmas bus apie partizanus ir išdrįso prisiminti mokyklos teatro būrelyje atskleistas aktorystės paslaptis. Jos pažįstamos manė, jog tai juosta apie Kupiškį ir jo žmones, tad sumanė sudalyvauti filmavime – kad anūkai po daugelio metų turėtų ką prisiminti.
——-
Autorius: Gaila Matulytė