Kitur nuo prekybos centro “Saulutė„ perkėlus spaudos kioską, daugelis kupiškėnų svarstė, kokios paskirties objektai užims tuščią erdvę. Gedimino g. 21 namo gyventojai svajojo, kad čia sužaliuos veja ar parkelis, bus pastatyta dar viena žymaus Kupiškio menininko Henriko Orakausko skulptūra. Ramybės oazė vilios miestiečius prisėsti ant suoliukų, o aplinkiniai džiaugsis vaizdu pro langą.
Taip mintyse projektavo ir virš “Saulės uolos„ butą turinti parduotuvės “Baldai„ pardavėja Jolanta Augustinienė. Jai pritarė UAB „Roveta“ direktorė Rasa Kuodienė bei Gedimino g. 21 name gyvenanti Kupiškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Tamulevičienė. Moterys netgi puoselėjo mintį finansuoti poilsinės zonos įrengimą, tuo jos būtų pradžiuginusios ir aplink jau daugelį metų gyvenančius pensinio amžiaus žmones.
Tačiau vieną dieną žemės sklypas šalia “Saulutės„ buvo apjuostas aukšta tvora, o “viename iš laikraščių pašnekovės teigė perskaičiusios, kad teritorija vos už 4 tūkst. litų parduota Juliui ir Birutei Ruzgams. Baigiantis aniems metams, pardavimo dokumentai buvo galutinai įteisinti.
Sklypai dalijami “saviems„
J. Augustinienė sklypo pardavimo istorijoje įžvelgė neskaidrumo. Jau žemę įsigijus naujiesiems savininkams, ji su pažįstamomis rajoninėje spaudoje ieškojo skelbimo apie rengtą aukcioną ir šios informacijos nerado. “Galbūt Savivaldybėje nenorėta, kad kiti pareiškėjai skelbimą lengvai rastų, – svarstė pašnekovė. – Kodėl tik vieniems Ruzgams atrėžiami žemės sklypai mieste? Jau tapo įprasta, kad į paprastų žmonių nuomonę neatsižvelgiama.„ J. Augustinienė įsitikinusi, kad didesnis skaičius pareiškėjų aukcione būtų pakėlęs sklypo kainą, juk pavyzdžiui, Račiupėnuose jos pažįstami žemę namo statybai įsigijo už 10 tūkst. litų.
Šį pavasarį moterys laiške vyriausiajam miesto architektui Vidmantui Buzui išsakė savo nepasitenkinimą, tačiau per privalomas 30 dienų atsakymo negavo. Atgaline data laiškas po dviejų mėnesių atėjo į viešąją biblioteką. Jame nurodyta, jog išlaikyta detalaus plano rengimo procedūra, apie viešą jo svarstymą informavo rajoninė spauda. Gyventojų prieštaravimams paraiškų terminas jau buvo pasibaigęs.
Viešumo stoka nėra vienintelė moters nepasitenkinimo priežastis. Kaip ir daugelis Gedimino g. 21 namo gyventojų, jos nedžiugina vaizdas, su kuriuo ji susiduria nulipusi laiptais: vos už kelių metrų prieš akis išnyra siena, kur nišose įrengti tualetai. “Laimei, išsikovojom, kad naująjį pastatą bent kiek nuo gyvenamojo namo atitrauktų,„ – kalbėjo J. Augustinienė. Vis dėlto statybų darbai gerokai drumsčia ramybę, vėjo draskoma plėvelė kelia didžiulį triukšmą, juolab kad kai kurių butų miegamojo langai išeina į kiemą. Pašnekovė teigė, jog vienai nepatenkintai moteriai buvo pasiūlyta parduoti butą ir išeiti gyventi kitur.
Net pažįstami neinformavo
UAB „Roveta“ direktorė R. Kuodienė negarantavo, kad ji su pažįstamomis būtų pirkusi minėtą sklypą. Tiesiog moteris, gerai pažįstanti tiek vyriausiąjį architektą, tiek verslininkus Ruzgus, taip pat tikėjosi, kad ir jai, kaip dirbančiai artimiausioje patalpoje, bus pasiūlyta dalyvauti aukcione. Pašnekovė prisipažino, kad intensyviai spaudoje nesidomėjo apie sklypo formavimo ar pardavimo procesus.
Ją stebina architekto V. Buzo sprendimas patvirtinti didžiulio, į šaligatvį įsikišusio pastato statybą vietoj galimybės įrengti poilsio zoną. “Sugrūsti statiniai, matyt, architektams yra labiau priimtini, nes asocijuojasi su didmiesčių architektūra,„ – svarstė R. Kuodienė.
Pasak jos, dėl jau įsibėgėjusio proceso nebenorinti reikšti pretenzijų. “Man širdį užgavo tik informacijos stoka, paprastai nebūdinga mažam miesteliui, kur visi vieni kitus pažįsta, – kalbėjo direktorė, – manau, kad sklypų pirkimo ar statinių projektus reikėtų derinti su visuomene. Juk architektas irgi nenorėtų, kad priešais jo biuro langus, mažiau nei už trijų metrų, išdygtų pilka siena.„
Pašnekovė teigė nežinanti, kokios įstaigos atvers duris naujajame pastate, tačiau šios parduotuvės darbuotoja jai paantrino, jog jau dabar statinio pakampėse būriuojasi rūkantys jaunuoliai ir girtaujantys vyrai.
Aukcionas: viskas aišku ir paprasta
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Marijona Pečkuvienė, atsivertusi sklypo pardavimo dokumentus, patvirtino, kad Vytauto g. esanti valstybės žemė naujojo savininko, B. Ruzgienės individualios įmonės (IĮ), įgyta aukciono būdu. Kupiškio rajono savivaldybės administracija apie 0,0104 ha sklypo pardavimo aukcioną informavo 2003 m. gruodžio 10 d. “Kupiškio žiniose„. Bendrame miesto plane numatyta komercinė šios teritorijos panaudojimo paskirtis. Pačiame miesto centre esančio sklypo kaina – 4458 Lt. Iki gruodžio 13 d. buvo registruojami aukciono dalyviai, o dar po šešių dienų įvyko aukcionas, kuriame teritorija parduota vieninteliam pareiškėjui – B. Ruzgienės IĮ “Kraštupėnai„.
M. Pečkuvienė pridūrė, kad tokio pobūdžio aukcionas (kai parduodama valstybės žemė) Kupiškyje vyko pirmą kartą, todėl prireikė nemažai žemėtvarkininkų ir kitų specialistų konsultacijų.
Ne miegamasis rajonas
Dėl sparčiai kylančio pastato pašnekinome Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėją, architektą Vidmantą Buzą. Prieš patvirtinant detalų statinio planą, buvo atsižvelgta į būtinus saulės apšvietimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Gyventojų pretenzijos įnešė šiokias tokias korektyvas. Pavyzdžiui, planuota naujuoju statiniu sujungti “Saulutės„ parduotuvę su gyvenamuoju namu, paliekant arką praėjimui.
“Gyventojų prieštaravimai turi būti motyvuoti, – įsitikinęs V. Buzas. – Jie galėjo išsakyti savo nuomonę, kai buvo rengiamas detalus sklypo planas. Apie tai pranešta spaudoje.„ Pasak architekto, miesto centre gyvenantys žmonės turi suprasti, kad tai nėra miegamasis rajonas. Tiek centrine gatve judantys automobiliai, tiek pirmuosiuose daugiabučių aukštuose veikiančios parduotuvės neišvengiamai kelia triukšmą. Kokia bus naujojo pastato paskirtis, pašnekovas negalėjo tiksliai pasakyti: kad bus triukšminga kavinė ar baras, jam girdėti neteko.
“Gera stebėti, kaip kyla modernus, šiuolaikiškas pastatas, – architektūriniu sprendimu džiaugėsi V. Buzas. – Užsistatė nepatraukli kioskų zona, vystomas smulkusis verslas. O greta gyvenantys žmonės privalo susitaikyti, kad pro pravirus langus, kaip kaime, nesimatys žaliuojantys laukai, nesigirdės paukščių čiulbėjimo.„
Pavydas neprideda džiaugsmo
Verslininkė Birutė Ruzgienė dar negalėjo pasakyti, kokios įstaigos veiks naujajame pastate. Būsimieji patalpų nuomininkai pirmiausia nori pamatyti pastatą, o tik paskui derėtis dėl sąlygų.
Pašnekovė prisiminė, kad ir prieš aštuonerius meus rajono Savivaldybė ieškojo sklypo pirkėjų. Siūlė jį ir arčiausiai esančių pastatų savininkams, tačiau tuomet niekas nesusigundė. Tik pernai B. Ruzgienės IĮ ryžosi dalyvauti aukcione ir, kaip teigia savininkė, 1 arą žemės nusipirko palyginti už labai didelę kainą.
Vos tik prasidėjo darbai, įmonės savininkė tvirtino sulaukusi nemažai gyventojų nepasitenkinimo. “Tikriausiai čia kaltas lietuviškas pavydas,„ – samprotavo pašnekovė, kurios firmai priklauso trijų Kupiškio parduotuvių patalpos: buvusiose “Kraštiečių„, “Žibutės„ ir dabartinėje “Saulutėje„, Vytauto g.
Kol nebuvo pastato, niekas nesidomėjo, kam priklauso žemė ir takeliai. B. Ruzgienė sakė, jog jų lėšomis suremontuoti šaligatviai aplink naująjį pastatą. Prieš kurį laiką ši įmonė sutvarkė kelią už “Vaizbūno„, “Labas„ parduotuvių, bet jų savininkai pamiršo savo pažadą prisidėti.
Anot B. Ruzgienė, statoma gana lėtai, iškyla daug sunkumų. Visoje Lietuvoje padidėjus statybų apimtims, langų, apdailos firmos neskuba aptarnauti užsakovų. Taip pat trūksta darbuotojų. “Galbūt ir patirties stinga, – atviravo B. Ruzgienė, – juk dar niekada tokios apimties darbų nebuvome pradėję nuo nulio„.
Neprivalo informuoti vietos gyventojų
Seną sklypo istoriją be konkrečių datų prisiminė ir rajono Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis. Neišvaizdžių kioskų savininkė “Lietuvos spauda„ prieš keletą metų žadėjo pirkti žemę Vytauto g. ir pastatyti gražią parduotuvėlę. Buvo suformuotas sklypas, tačiau po 2 m. dokumentų rengimo ir svarstymų minėtoji įmonė sandorio atsisakė. Todėl pernai žemė parduota B. Ruzgienės IĮ “Kraštupėnai„. Verslininkė parengė pastato projektą, detalus planas buvo svarstomas rajono Tarybos posėdžiuose.
Pasak administracijos direktoriaus, tik gerokai vėliau sulaukta tradicinio žmonių pasipriešinimo. Kol vyko svarstymas, aplinkinių namų gyventojai tylėjo.
Kaip numato įstatymai, vieno sklypo pardavimas statyboms vyko supaprastinta tvarka. Paprastai šalia esančioms įmonėms raštu pasiūloma dalyvauti įsigyjant žemės plotą. Netgi nebūtina skelbti spaudoje, juolab pakartotinai kiekviename laikraštyje. Apie valstybės parduodamus sklypus informuojama internete ir turto fondo biuleteniuose, kurie, anot Ž. Aukštikalnio, vargu ar prieinami vietos gyventojams.
Paklaustas apie sklypo vertę, administracijos direktorius teigė, jog ją nustato valstybės turto vertintojai. Pareigūnas įsitikinęs, kad parduotos žemės vertė gerokai mažesnė palyginti su naujo objekto statybų sąmata.
Tiesa, nepaisant verslininkų milžiniškų investicijų, parduodanti savo turtą valstybė galėjo kokiu tūkstantėliu papildyti biudžetą.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ