Vėlyvas ruduo privačių miškų savininkus ir jų talkininkus traukia į kirtavietes. Pakalbintas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius privatiems miškams Vidas Valma jiems turėjo ne vieną priminimą.
Baus už kirtavietės neatkūrimą
Šiuo metu pradėtos tikrinti 2001 m. iškirstos kirtavietės. Pagal privačių miškų nuostatus, per trejus metus kirtavietės turi būti atkurtos. Deja, inspektorių patikrinimai rodo, kad ne visi savininkai per trejus metus suskubo atsodint mišką, daug kur plyti avietynai ir menkaverčiai krūmai. Tam jie dar turi laiko iki kitų metų pavasario. Vėliau aplaidiems miškų šeimininkams už 1 ha kirtavietės neatkūrimą bus skiriamos 500 Lt baudos.
Pareigūnas taip pat ragino miškų savininkus nepalikti želdinių likimo valiai. Norint, kad darbas nenueitų perniek ir menkaverčiai lapuočiai nenustelbtų sodinukų, reikia juos nuolat ugdyti. Lapkritis – kaip tik tam tinkamiausias metas. Pavasarį beliktų kirtavietes papildyti.
Miško valdų ribos
Privačių miškų šeimininkai neretai pamiršta savo pareigą iškirsti ir prižiūrėti miško valdų ribines linijas. V. Valmos teigimu, jei nėra ryškios valdos ribinės linijos, nebus išduodami leidimai medžiams kirsti.
Leidimai kirsti ir gabenti
Rugsėjo pabaigoje išleistuose kirstinų medžių ženklinimo nuostatose nurodoma, jog miško savininkai norintys neplynais kirtimais kirsti tik vėjalaužas, baltalksnius, drebules, gluosnius ar blindes ir šiems kirtimams gauti leidimą, regioninės aplinkos apsaugos departamentui privalo pateikti prašymą su nurodytu miško valdos adresu ir numatomų iškirsti minėtų rūšių medžių skaičiumi bei apytikriu jų tūriu pagal medžių rūšį. Leidimai nereikalingi tik sausuolių ir vėjo išverstų medžių kirtimui. Keliais vežant medieną, būtina užpildyti medienos gabenimo lapą.
Pakito ir medžių ženklinimo žymeklių išdavimo vieta: juos bus galima gauti nebe Kupiškio agentūroje, bet teks vykti į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, įsikūrusį Žvaigždžių g. 12.
Per kieno žemę vežama mediena?
Vis daugiau rajono gyventojų nepasitenkinimo sukelia per svetimas teritorijas medieną gabenantys miškų kirtėjai. Didėjant miškų kirtimo apimtims, gilios provėžos vis dažniau lieka tiek miško teritorijoje, tiek šalia esančiuose laukuose. Problemos kyla tuomet, kai miškų savininkai nesusitaria su privačių teritorijų šeimininkais. Tik gavus jų leidimą, galima pradėti medienos išvežimą. Nesusitarimo atveju tenka ieškoti kitų kelių iš miško.
Norint rasti žemės savininką, patartina teirautis seniūnijose. O baigus medienos išvežimo darbus, sutvarkyti svetimos teritorijos kelius. Kaip teigė pareigūnas, nesutvarkius kelių aplinkos apsaugos agentūroje nebus laiku išduodami leidimai kirsti mišką. Už technologinius pažeidimus vežant iš miško medieną, per ketvirtąjį šių metų ketvirtį (nuo spalio mėnesio) 5 miškų savininkams jau paskirtos 200-350 Lt piniginės baudos.
V. Valma ragino miškų savininkus nedaryti žalos miškų ir laukų keliams. “Jei labai šlapia žemė, verčiau palaukti pirmųjų šalnų ir be didelių nuostolių parsigabenti iškirstus rąstus, – kalbėjo pašnekovas, – Taip bus išvengta ne tik baudų ar konfliktų, bet ir žalos gamtai.„
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ