Savaitgalį Kupiškyje vyko 7-toji Panevėžio apskrities meno ir sporto šventė “Aukštaičių kraštas”, šįmet sutapusi ir su miesto 475-osiomis metinėmis. Sulaukta didelio būrio ne tik apskrities rajonų meno ir sporto mėgėjų, bet ir delegacijų iš Kupiškio miesto partnerių – Slovakijoje, Lenkijoje.
Ne tik pirkti, bet ir dirbti
Šeštadienį, nuo pat ryto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje šurmuliavo mugė. Koncertavo apskrities rajonų folkloro kolektyvai,tradicinius amatus pristatė tautodailininkai ir amatininkai. Šventės dalyvius labiausiai žavėjo galimybė ne tik stebėti darbų gimimą, bet ir patiems pramokti įvairių amatų subtilybių.
Originalius darbus demonstravo Panevėžio tautodailininkų draugijos narė Giedrė Ambraškienė. Iš vytelių ir jų karnų pintos kraitelės, vazos, narveliai su juose įkurdintomis paukščių imitacijomis gundė tiesti rankas ir paliesti rankų ir širdies šiluma alsuojančius dirbinius. Ji mezga, siuvinėja, pina. Pynimo pagrindus tautodailininkė įgavo pusmetį lankydama pynėjų kursus, į kuriuos siuntė darbo birža.
Užsukę į mugę galėjo ne tik įsigyti šiaudinių, pynimo ir sukimo technika atliktų panevėžietės Janinos Vitartienės gaminių, bet ir susipažinti su jų gamybos procesu bei patys išbandyti savo rankų miklumą. Besižvalgantieji po mugę smalsavo, kaip paruošti, taisyklingai laikyti, sukti rugio šiaudą. Šiuo amato subtilybėmis susidomėjusi Kupiškio technologijų ir verslo mokyklos darbščiųjų rankų būrelio vadovė Nijolė Varkalienė, iš Janinos čia pat gavo trumpas pynimo pamokėlės, žadėjo įgyta patirtimi būtinai pasidalyti su mokiniais. Pasak panevėžietės, jos darbai labiausiai domisi užsieniečiai. “Net pauosto, kaip lietuviškai kvepia šiaudiniai gaminiai”, – porino reto meno atstovė (Panevėžyje yra tik dvi tokio pobūdžio pynėjos).
Moterų amatai
Akį traukė ir rokiškietės tautodailininkės Palmyros Ivanauskienės nėriniai bei savitas jos pačios aprangos stilius. Palmyra vilkėjo pačios kurtais drabužiais. Moteris, kuriai nuo šešerių metų geriausiu draugu tapo vąšelis, neria ne tik sukneles, bet ir pėdkelnes, maudymosi kostiumėlius. Mugėje puikavosi žaismingos raganėlės, etnografinio stiliaus kepuraitės, bateliai kūdikiams, mieli žaislai, rankinės. Iš pradžių laisvalaikio praleidimo forma buvęs nėrimas Palmyrai dabar tapo pragyvenimo šaltiniu. “Turtų nesusikrausi, bet pragyventi galima”, – sakė dar nuo senų laikų dideles siūlų atsargas turinti tautodailininkė, jas papildanti išardžiusi padėvėtų prekių parduotuvėse įsigytus drabužius.
“Kai reik dabar ką suverpt – tai sunkiai kur žmogų berasi”, – ties dūzgančiu rateliu palinkusios antašavietės Onos Tonkienės veiklą komentavo praeivė. Tautiniais drabužiais pasipuošusi Ona močiutės rateliu verpė pačios augintų avelių vilną. Šio amato išmokusi iš anytos ir taip trumpinusi ilgus žiemos vakarus, O. Tonkienė sako nežinanti, kuriai savo dukterų paliksianti “kalavartą”.
Namų darbo audimo tautiniais drabužiais prekiavusios pasvalietės Aldona Maračinskienė ir Emilija Janušonienė teigė, kad etnografiniais apdarais pasipuošti dažniausiai pageidaujančios vyresnės moterys, o užsakymų vyriškiems kostiumams jos dar nesulaukusios.
Stiprios rankos kuria grožį
Vyresnių tautodailininkų ir amatininkų apsuptyje medinius gaminius eksponavo ir jaunieji medžio drožėjai Kupiškio gimnazistai Andrius Apšega, Aurimas Drukteinis ir Marius Papučka, drožinėjimo bacila užsikrėtę nuo savo mokytojo Jono Šmigelsko. Tokie amatininkų suėjimai vaikinams – ne naujovė. “Žmonės domisi mediniais daiktais, tačiau jų pirkti neskuba, daugiau pageidauja buities rakandų, turinčių praktinę paskirtį”, – prekybos paslaptimis dalijosi Andrius.
Tekinto beržo dekoratyviniais rateliais prekiavęs panevėžietis Antanas Algirdas Matuzevičius, net ir pamatęs korespondentų pažymėjimus, vis dar abejojo ir baiminosi, kad jo darbų nuotraukas panaudosime piktiems kėslams – nukopijuosime. 100 litų įvertintus autentiškus darbus kaip originalią dovaną daugiausia perka užsienio šalių atstovai. Nepatiklus mugės dalyvis paaiškino, kad prie tokio kūrinio nuo ryto iki sutemų tenka triūsti kone savaitę.
Smalsuoliai būriavosi ir prie su įkaitinta geležimi dirbančio kalvio iš Panevėžio Vytauto Kryževičiaus. Geležies strypas po truputį įgavo saulutės ir kryžiaus formas. Beveik visą gyvenimą kalvystės amatu užsiimantis Vytautas šmaikštavo galįs pakaustyti bet kurį šventės dalyvį.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ