Nors įstatymo dėl pašalpos suteikimo naujiesiems mokslo metams nėra, tačiau Valstybė nepamiršo skurstančių šeimų ir skyrė pinigų iš vyriausybės rezervo fondo. Kupiškio rajono savivaldybė gavo du tūkstančius litų. Anot Globos ir rūpybos skyriaus vedėjos Vandos Kareivienės, šiemet, kaip ir pernai, buvo trisdešimt šeimų prašiusių vienkartinės paramos. Iš jų keturiolika daugiavaikių, keturiolika nepilnų, penkios, kurių vienas iš tėvų ir viena kur abu tėvai neįgalūs. Tik penkiose šeimose vienas iš tėvų turi pastovų darbą
Valdžia keičiasi. Atėjus rinkimams dedame pliusiukus prie, mūsų nuomone, tinkamo kandidato. Tikimės visuomet geresnio gyvenimo, tačiau nepritekliaus kamuojamų šeimų vis dar yra. Kai kurios jų neišgali išleisti vaikų į mokyklą. Praeidama ne kartą esu mačiusi murzinus vaikučius lakstančius gatvėje. Pažvelgus į jų baikščias akutes taip norisi pakelti ant rankų, nusinešti ir išauginti pasitikintį savimi išsilavinusį žmogų. Kadaise turėjau geriančius kaimynus, draugavau su jų vaikais. Matydami tokius tėvus ir patys ne itin aukštas vertybes kūrėsi. Tik mokykla buvo ta vieta, kur jie, gaudami nemokamą maitinimą, bendraudami su įvairių šeimų bendraklasiais, tobulėjo. Matydavau, kaip šie vaikučiai veržiasi į mokyklą. Teko susidurti ir su tokiomis šeimomis, kurioms tiesiog nesiseka.
Globos ir rūpybos skyriuje. Prieš rugsėjo pirmąją buvo suteikta vienkartinė parama nepasiturinčių šeimų vaikams parengti mokyklai.
Kaip papasakojo šio skyriaus vedėja Vanda Kareivienė, bendraujant su skurstančiomis šeimomis tenka pabūti ir mama, ir psichologe. Sunkiai besiverčiantys žmonės jaučiasi sugniuždyti. Ateina lyg ir prašyti paramos, tačiau kol tai pasako praeina nemažai laiko. Būna įvairiai: vieni išsilieja keikdami kasdienį gyvenimą, valdžią, kiti šiaip kalba apie savo rūpesčius. Dažniausiai užsuka žmonės iš kaimo. Itin daug kreipėsi iš Noriūnų seniūnijos. Tik penkios iš trisdešimties – mieste gyvenančios šeimos. Šiemet kitaip nei pernai visos jų gavo paramą. Pagal socialinę padėtį skirtos pašalpos nuo trisdešimties iki septyniasdešimties litų. Šeimos patikrinamos. Kai žmogus kreipiasi, pranešama seniūnijai ir prašoma pasidomėti jo gyvenimu. Seniūnijos darbuotojams tai padarius, ar bus skirta pašalpa, svarstoma globos ir rūpybos taryboje. Būna taip, kad ateina mokytojai, pastebėję, kad vaikai neturi reikiamų mokyklinių priemonių. Šiemet jie apipirks penkių šeimų aštuonis mokinukus.
Anot vedėjos, jei įtariama, kad gautas lėšas (pastoviai gaunamas socialines įmokas) šeima panaudos ne pagal paskirtį, parama skiriama per mokyklas arba vardinėmis vertybinėmis kortelėmis. Su jomis žmogus gali nusipirkti reikiamų daiktų. Sudarytos sutartys su parduotuvėmis užtikrina tinkamą pašalpų panaudojimą. Būna atvejų, kai kaimynai piktinasi, kad savivaldybė padeda girtaujančiam asmeniui, nors parama priklauso pagal įstatymą.
Vanda Kareivienė stebisi, kaip kartais tie patys žmonės iš socialinės rizikos šeimų už korteles pašalpos gavėjo įsigytus produktus supirkinėja mažesne kaina. Geriantis asmuo dalį pinigų išleidžia svaigalams. Tokių dalykų nesuseksi. Jei jo kaimynai, užuot skundęsi, nesupirkinėtų kortelėmis įsigytų produktų, tuomet ir parama kryptų teigiama linkme. Kreipiantis dėl įvairių pašalpų Globos ir rūpybos skyriui pateikiami reikiami dokumentai.
Dalydama patarimus, kaip šeimos galėtų pagerinti savo finansinę būklę, vedėja pastebėjo, kad tik nedaugelis tuo pasinaudoja. Vienai merginai surado darbą. Neišbuvusi viso laikotarpio, ji dirbti atsisakė, motyvuodama tuo, kad nusibodo. Keista pagalvojus, jog kitų pajamų mergina neturi. Įdomus veikėjas tikėjosi iš Globos ir rūpybos skyriaus gauti lėšų cigaretėms. Šis žmogus lankėsi kelis kartus, tikėdamasis kiekvienu atveju gauti paramą, nors iš tiesų jos reikėjo tik kartą. Vieną dieną kreipėsi moteris, turėjusi daug įsiskolinimų už butą. Vedėja siūlė jai išeitį, pigesnį pragyvenimą pardavus butą ir įsigijus sodybą. Norėdama jai padėti, net surado namelį kaime. Kaip sužinojo vėliau, moteriškė, gyvenanti be vandens ir elektros, pagerinti savo gyvenimo nenorėjo, nes būtų tekę vaikščioti į lauko tualetą. Būna įvairių atvejų. Kartais tikrai šeima labai stengiasi. Kaime žmonės turi daržą, karvę, bet už tai didelių pinigų negauna. Pavalgyti užtenka, o vaiką aprengti ir išleisti į mokyklą nėra iš ko.
Bekalbėdama su kai kuriais kupiškėnais tik įsitikinau, kiek daug kainuoja nemokamas mokslas. Vien rašymo priemonėms išleidžiama apie šešiasdešimt litų. Kai pradedi skaičiuoti kiek kainuoja nauji batai, sportiniai bateliai, apranga ir kt. susideda keli šimtai. Belieka stebėtis, kaip pavyksta vaiką išmokslinti.
——-
Autorius: Rita Morkvėnaitė