 |
|
|
2020 m. spalio 31 d., šeštadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai
|
BROLIŲ DVYNIŲ VISAS GYVENIMAS – BITĖS
Ignas (dešinėje) ir Vilius Jackevičiai prie pačių išdrožtos medaus ir bičių dievo Bubilo skulptūros. Bitininkai neabejoja, kad šalia netrukus atsiras ir antra – bičių deivės Austėjos skulptūra. Jurgitos Banionienės nuotrauka Jauni bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai šią mintį paneigtų. Prieš šešerius metus savarankiškai pradėję bitininkauti jie sparčiai plečia bičių ūkį, o jų parduodamas „Brolių medus“ žinomas ne tik kupiškėnams. Su dvyniais ir jiems bitininkauti padedančiu vyriausiuoju broliu Vaidu bei jo žmona Laura ir pasišnekėjome apie visus paviliojusį seną lietuvių amatą, bitininkavimo džiaugsmus ir rūpesčius. Kaip ir kada susidomėjote bitininkyste, kuo ji Jus patraukė? Vilius. Bitininkyste susidomėjome prieš šešerius metus, būdami vienuoliktoje klasėje, kai į kaimynų kiemą atskrido bičių spiečius. Jį pasigavome ir įleidome į tokią dėžę. Paskui pas senelį namuose radome seną bičių avilį, visi trys jį perkonstravome ir įkurdinome bites. Nuo tada ir užsikrėtėme šia liga. Ignas. Prisimenu, bičių spiečių į avilį įleidau visai nemokėdamas ir net nematęs iš arti bičių, pas močiutę susiradau dūminę, neturėjau net šluotelės, naudojau žąsies plunksną. Nei bitės įgėlė, nei baimės joms buvo. Vilius. Dažnai pagalvodavome, kad turėti bičių būtų gerai, nes medų visada mėgome. Mūsų dėdė, rašytojas Jurgis Usinavičius, yra bitininkas. Kai pas mus į svečius atvykdavo, dažnai kalbėdavomės apie bites, sudomino. Dėdė daug ko mus išmokė – jo indėlis pats didžiausias. Iki šiol atvažiavęs apžiūri visą ūkį, pasidomi, kaip sekasi. Senelis taip pat laikė bites, bet mes tada buvome maži, nematėme, kaip jis bitininkauja. Nebuvo iš ko mokytis – tuo užsiimti pradėjome savarankiškai. Ignas. Dėdė Jurgis papasakojo, kad pradėjus bitininkauti pirmais metais reikia turėti mažiausiai tris avilius, juos pasigaminę palikome bites žiemoti. Pradžia buvo gera – nė viena šeima nemirė. Antrais metais avilių padaugėjo iki septynių, paskui atsirado dar daugiau. Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
|
|
Jūs esate šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt |
