Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 26 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

BROLIų DVYNIų VISAS GYVENIMAS €“ BITÄ—S

Jurgita BANIONIENÄ–

2017−06−17

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Ignas (dešinėje) ir Vilius Jackevičiai prie pačių išdrožtos medaus ir bičių dievo Bubilo skulptūros. Bitininkai neabejoja, kad šalia netrukus atsiras ir antra – bičių deivės Austėjos skulptūra.
Jurgitos BanionienÄ—s nuotrauka
Bitininkystė Lietuvoje populiari nuo seno. Dažnai pasigirsta, kad bitininkų bendruomenė sensta, nėra kam perimti tradicijų.

Jauni bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai šią mintį paneigtų. Prieš šešerius metus savarankiškai pradėję bitininkauti jie sparčiai plečia bičių ūkį, o jų parduodamas „Brolių medus“ žinomas ne tik kupiškėnams. Su dvyniais ir jiems bitininkauti padedančiu vyriausiuoju broliu Vaidu bei jo žmona Laura ir pasišnekėjome apie visus paviliojusį seną lietuvių amatą, bitininkavimo džiaugsmus ir rūpesčius.


Kaip ir kada susidomÄ—jote bitininkyste, kuo ji Jus patraukÄ—?

Vilius. Bitininkyste susidomėjome prieš šešerius metus, būdami vienuoliktoje klasėje, kai į kaimynų kiemą atskrido bičių spiečius. Jį pasigavome ir įleidome į tokią dėžę. Paskui pas senelį namuose radome seną bičių avilį, visi trys jį perkonstravome ir įkurdinome bites. Nuo tada ir užsikrėtėme šia liga.

Ignas. Prisimenu, bičių spiečių į avilį įleidau visai nemokėdamas ir net nematęs iš arti bičių, pas močiutę susiradau dūminę, neturėjau net šluotelės, naudojau žąsies plunksną. Nei bitės įgėlė, nei baimės joms buvo.

Vilius. Dažnai pagalvodavome, kad turėti bičių būtų gerai, nes medų visada mėgome. Mūsų dėdė, rašytojas Jurgis Usinavičius, yra bitininkas. Kai pas mus į svečius atvykdavo, dažnai kalbėdavomės apie bites, sudomino. Dėdė daug ko mus išmokė – jo indėlis pats didžiausias. Iki šiol atvažiavęs apžiūri visą ūkį, pasidomi, kaip sekasi. Senelis taip pat laikė bites, bet mes tada buvome maži, nematėme, kaip jis bitininkauja. Nebuvo iš ko mokytis – tuo užsiimti pradėjome savarankiškai.

Ignas. Dėdė Jurgis papasakojo, kad pradėjus bitininkauti pirmais metais reikia turėti mažiausiai tris avilius, juos pasigaminę palikome bites žiemoti. Pradžia buvo gera – nė viena šeima nemirė. Antrais metais avilių padaugėjo iki septynių, paskui atsirado dar daugiau.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 009 478

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]