Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 
Talalojus

ŠIMTAMETĖ BETLIEJAUS TVARTELIO TRADICIJA  (0)

2012−12−27

Bažnyčiose prieš Kalėdas tradicija įrengti Betliejaus, miesto, kurio gyvulių tvartelyje gimė Jėzus Kristus, vizualizacijas su Kalėdų stebuklo scenas vaizduojančiomis statulėlėmis gimė XIX a. Istorijos šaltiniai byloja, kad šio darbo imdavosi statybininkai, žiemą taip bandydami prisidurti savo pragyvenimui.
Šv. Marijos, šv. Juozapo, Kūdikėlio Jėzaus, avinukų, Trijų Karalių ir kitos skulptūrėlės dažniausiai būdavo gaminamos iš gipso. Jų būta ir molinių, šiaudinių, medinių.
Pati svarbiausia Kristaus gimimo liudininkė šiame atkartotame bibliniame siužete yra prakartėlė, kitaip sakant, ėdžios.
Prakartėlės taip pat turi savitą istoriją - nuo paprasčiausios konstrukcijos medinių iki meniškai skobtų iš medžio ar nulietų iš aukso.


MAŽYČIO TVARTELIO ŠVIESA: NUO ŠIRDIES IKI DANGAUS  (0)

2012−12−27

Iš pat vaikystės atiteka giluminis ir nesumeluotas Kalėdų ilgesys. Jos turi būti baltos, šaltos, taikingumu, ramybe ir bendryste pažymėtos. Vienintelės, nepakartojamos, taip ilgai lauktos. Būdamas mažytis kaime stebėdavau bruzdesį ir lyg nežemišką sujudimą: tvarkomos, šveičiamos namų kertelės, močiutė didelėje krosnyje imdavo kepti šližikus, paskutinį vakarą atsirasdavo eglė... Puldavau padėti jos puošti, tai jau mano pareiga, jaučiausi toks reikšmingas, galįs ir aš, mažas, savo dideliems namiškiams padėti.


KUPIŠKIO SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ ISTORIJA  (0)

2012−12−20

Kupiškio socialinės globos namai - vieni iš daugelio Lietuvoje veikiančių globos namų, kuriuose gyvena žmonės, turintys psichinę negalią. Jie gyvuoja jau 65 metus. Per šį laikotarpį įstaiga pakeitė ne vieną pavadinimą: jie buvo ir invalidų namai, ir psichoneurologinis internatas, ir Kupiškio pensionatas. Dabartinis pavadinimas labiausiai atspindi šių namų prasmę - juose savo vietą randa ir į naudingą veiklą įsitraukia socialiai pažeidžiamiausi žmonės.


PRAŠOM PRIE STALO. PASIBŪSIM...  (0)

2012−12−13

Įžengus per slenkstį vidun, šeimininko pirmas rūpestis - pasodinti įėjusį užstalėn. Mamos pirmas klausimas: “Vaike, ar pavalgęs?“ Svetimą priėmus, irgi toks pat rūpestis - gal alkanas, išvargęs kelyje, kuo pavaišinti?
Šitaip įprasta visur: Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Aukštaitijoje. Tiksliau, taip buvo, kai dar žmonės ne taip skubėjo gyventi. Dabar skuba, todėl užstalė, valgis ant stalo - kitokie. Greitas maistas bėgančiam per savo gyvenimo dienas žmogui nebespėja perteikti visų kvapų, skonių ir poskonių. Nėra kada sustoti, trūksta laiko viskam - artimiems žmonėms, duonai, patylėjimui valgant (senoliai ir maldą sukalbėdavo, persižegnodavo), tiems, kurie myli iš toli, laukia atvykstančių... Išties, nėra susitikimų be valgio, be gėrimo, be vaišių stalo. Todėl verta pakalbėti apie vieną iš svarbiausių žmogaus poreikių - valgymą, kasdienį ir šventinį, būdingą savam kraštui, kaimui ar regionui.


GELEŽINKELIAIS NUDUNDĖJO SUBAČIAUS STOTIES ISTORIJA  (2)

2012−12−06

Dar ir dabar gali išgirsti vyresnio amžiaus žmones sakant, kad jie iš Subačiaus geležinkelio stoties. Kai kam tai jau atrodo keista, tačiau praeitame amžiuje buvo ne viena Lietuvos gyvenvietė su panašiu pavadinimu. Mat ir jų atsiradimą nulėmė per šalį pradėtas tiesti geležinkelis. Ilgą laiką ši pramonės rūšis buvo pagrindinis tokių miestelių judėjimo centras, čia dirbo daug vietinių gyventojų, vyko prekyba.


KUPIŠKIO GELEŽINKELIO STOTIES ISTORIJOS PĖDSAKAIS  (0)

2012−11−29

Kupiškio geležinkelio stoties istorija prasidėjo 1873 m. lapkričio 1 d., atidarius Radviliškio-Kalkuonės geležinkelio liniją. Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį šios stoties pastatai ne kartą keitė savo pavidalą, bet iki šiol išlaikė savo paskirtį.


LAISVAMANIŲ KAPINIŲ LIKIMAS ISTORIJOS VINGIUOSE  (1)

2012−11−22

Kupiškio kraštas nuo seno garsėjo savo laisvamaniais. Čia veikė Laisvamanių etinės kultūros draugijos skyrius. Tad dėsninga, kad Kupiškyje po kelerių metų buvo įsteigtos ir vienos pirmųjų šalyje laisvamanių kapinės. Prieškario Lietuvoje, turinčioje tvirtas katalikybės tradicijas, tai buvo didelis kitos pasaulėžiūros žmonių pasiekimas.
Kad kraupių istorinių įvykių sūkurys neaplenkė šių kapinių, byloja dabartinis jų pavadinimas - laisvamanių, holokausto aukų ir tarybinių karių (1941-1945) kapinės.


TIKĖJIMO PĖDSAKAIS PO SKAPIŠKĮ  (0)

2012−11−15

Skapiškio istoriją pasidalijo dvi kadaise čia stovėjusios bažnyčios. Viena jų priklausė domininkonams, kita - parapijai. Galiausiai liko tik viena, ji ir šiandien skapiškėnus kas sekmadienį kviečia į šv. Mišias.


LAIŠKAS IŠ PRAEITIES PRIMINĖ KAREIVINIŲ ISTORIJĄ  (0)

2012−11−08

Visai neseniai siuvyklos „Lelija“ darbuotojas Antanas Skaržauskas remontuodamas įmonės patalpas už senų radiatorių rado lygiai prieš dvidešimt metų mylimajai ir draugui į Rusiją rašytus kareivio laiškus. Tai, ko gero, buvo paskutinė siųsta žinia iš čia kadaise buvusių kareivinių. Jos savo istoriją baigė 1992 metų rudenį. Nuo 1936-ųjų čia griaudėjo ir rusų, ir vokiečių, ir Lietuvos savanorių kareiviškos komandos.


KAPINĖS - MIESTAI TIK KŪNŲ BUVEINĖMS  (2)

2012−10−25

Toks šis metas, kad reikia eiti į kapines. Taip nuo seno įprasta per Vėlines. Visi eina. Spalį ir lapkritį kapinės atgyja nuo žiedų, žvakių ir žmonių gausos. Galima čia, pas savo netektus artimuosius, ateiti bet kada, niekas neuždraus, bet svarbu laikytis tradicijų ir ritualų. Gal taip visi pratinamės vieni prie kitų, išėjusieji ir dar tebesantieji, mokomės nebijoti mirusiųjų miestų, savo kūnų būsimųjų buveinių... Gal tokia yra mūsų senųjų papročių didžioji užduotis ir tokia yra išėjusiųjų pamoka ir pagalba gyviesiems... Reikia neužmiršti tų, kurių netekome. Tai sustiprina ir paguodžia - kas nors kada nors ir mus prisimins... Per atmintį surišami daugelio kartų gyvenimai. Bet kad prisimintum, turi žinoti. O ką mes žinome kad ir apie senąsias Kupiškio kapines?


 <     1    2    3     >    

(yra 3 psl.)
 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Cilė, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, Cilė, Dargintė, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, Suvaidė, Suvainas, Suvainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt