DIANA GLEMŽAITĖ: „MES MOKĖSIM NUMIRT GIEDRIU VEIDU IR TVIRTA DVASIA“  (0)

2017−07−04

Nors ir trumpai, vos 22 metus, trukusi Lietuvos nepriklausomybė iki Antrojo pasaulinio karo vis dėlto spėjo subrandinti daug žymių mūsų tautos žmonių. Deja, augti pradėjusią didžiąją Lietuvos šviesuomenės dalį sunaikino sovietinė okupacija. Nespėję pasitraukti nuo raudonojo maro lietuviai turėjo du kelius: arba paklusti vergiškam okupaciniam režimui, arba žūti miškuose ir lageriuose.
Tarp tokių kovą už laisvę ir žūtį pasirinkusiųjų – jauna poetė Diana Glemžaitė.

ALBINAS TINDŽIULIS-DĖDĖ: „NIEKADA SU LIETUVOS PRIEŠAIS NESITARSIU“  (0)

2017−06−20

Kupiškio rajono Alizavos ir Salamiesčio apylinkėse gausu pasipriešinimo sovietinei okupacijai įvykių. Čia veikė Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų junginio vadas, buvęs Lietuvos karo aviacijos viršininko brigados generolo Antano Gustaičio adjutantas, aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis. Šis žmogus buvo autoritetas tarp vietinių gyventojų ir bendražygių. Jo slėptuvėje lankėsi Antanas Starkus-Montė iš Šimonių girios, su juo palaikė ryšį Alizavos, Kupreliškio partizanai.

FOTOGRAFIJOSE – NEMARIOS TREMTINIŲ GYVENIMO AKIMIRKOS  (0)

2017−06−20

Birželio 14 d. Kupiškyje svečiavosi garbaus amžiaus fotografas Vincas Ramanauskas, kuris savo akimis matė vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos įvykių – masinius trėmimus į Sovietų sąjungos šiaurę. Gyvendamas Sibiro platybėse jis per kasdienybę žingsniavo su fotoaparatu rankose, todėl galėjo įamžinti tautiečių būtį tremtyje. Šiuos unikalius kadrus kupiškėnai gali pamatyti Kultūros centre surengtoje parodoje „Tremties akimirkos. 1955–1958 m.“.

IŠSKIRTINĖS PARTIZANO GYVENIMO ISTORIJOS IŠTRINTI NEPAJĖGUS NET LAIKAS  (3)

2017−06−06

Ne vienam Lietuvos laisvės gynėjų istorija – tai lyg tolimi, paslaptimis apipinti pasakojimai, kurie šiandien sugrąžina mus į tolimus pokario ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje laikus, prasidėjusius 1944 metais. Tuomet į Lietuvą įžengė sovietinė kariuomenė, o su ja kartu – ir „šviesaus rytojaus“ kūrėjai. Prireikė beveik dešimtmečio, kad Lietuvoje būtų nuslopintas krauju nudažytas pasipriešinimas.
1947 metais pasipriešinimo kovotojų būrius sudarė apie 30 tūkstančių ginkluotų vyrų, kurie sujungė 9 kovines apygardas. Kiekviena jų turi savo istoriją, kurią iki šiol, lyg tai būtų atsitikę vakar, mena išlikę gyvi partizanai – tų laikų liudininkai.
Vienas jų 89 metų Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, kuris tvirtina, kad niekas negali atstoti to džiaugsmo, kurį siela ar širdis patiria jausdama, kad elgėsi teisingai. Ir, jeigu reikėtų, savo gyvenimą jis vėl taip pat pakartotų.

ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ PAGERBTI – PĖSČIŲJŲ ŽYGIS ŠIMONIŲ GIRIOJE  (1)

2017−06−06

Gegužės 21 dieną daugiau nei 300 žmonių būrys Šimonių girioje pėsčiųjų žygiu „Algimanto apygardos partizanų takais“ įamžino partizanų žygdarbius. Per šį žygį ne tik pamatytos vietovės, kuriose kovojo ir žuvo Algimanto apygardos partizanai, bet ir prisiminti, pagerbti visi kovotojai, žuvę už Lietuvos laisvę Aukštaitijos partizanų vadavietėje.
Pėsčiųjų žygio dalyvius sveikino 89 metų Jonas Kadžionis-Bėda, kuriam suteiktas atkurtos Algimanto apygardos partizanų vado vardas, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Partizanų dainas traukė Siesikų kapelos „Vieversa“ vyrai ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis.

LAISVĖS KAINA  (4)

2017−05−23

Astravų kaime, Antašavos parapijoje, nuo senų laikų gyveno Laužikų giminė. Už laisvę savo jaunystę paaukojo penki šios šeimos vyrai – Juozas, Adolfas, Povilas, Algirdas ir Vytautas. Pasklaidykime partizano Juozo Laužiko bei jo sūnaus Gedimino prisiminimus apie pokario metų išgyvenimus.

KARIUOMENĖ IR VISUOMENĖ NUSILENKĖ PARTIZANAMS  (0)

2017−05−23

Panevėžyje paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šią dieną prisiminti ir Lietuvos partizanai, kovęsi už Lietuvos nepriklausomybę.
Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT) pirmą kartą iškilmėse apdovanojo Panevėžio regiono leidinius ir žurnalistus, daugiausiai rašančius patriotinėmis temomis. Tarp apdovanotųjų ir laikraštis „Kupiškėnų mintys“.

TOTALITARINIO VALDYMO PASEKMĖS  (4)

2017−05−09

Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos mokiniai jaučiasi vieni nelaimingiausių Europos Sąjungoje. Pastaruoju metu paaštrėjo diskusijos politikų kuluaruose ir viešumoje apie vaikų gerovę. Neseniai priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Šiuo metu svarstoma pailginti mokslo metus. Visa tai pateikiama kaip iniciatyvos dėl mažųjų piliečių laimės. Tačiau ar ieškant vaikų laimės recepto, pradžioje nereikėtų apsibrėžti, kas gi yra vaikas mūsų visuomenėje. Pirmiausia, žmonių sąmonėje. Koks palikimas dar vis velkasi iš sovietinių metų, ar jau mūsų galioje tai pakeisti, ir ar iš tiesų kas keisis, jei tai bus apibrėžta įstatymuose. Komunistine ideologija, kuri Lietuvoje gyvavo net 50 metų, buvo nuosekliai siekiama, kad šeima turėjo prarasti savo reikšmę kaip vieta augti ir bręsti asmenybei. Vaiko mąstymą formavo valstybinių lopšelių-darželių ir mokyklų tinklas, kad išaugintų ideologiškai „teisingus“ totalitarinės visuomenės sraigtelius. Pažvelgę į ankstyvųjų sovietinių metų spaudą, nesunkiai galime susidaryti vaizdą, kaipgi buvo formuojami „teisingi“ piliečiai komunizmo statybai.

BROLIŲ IR JŲ DRAUGŲ ATMINIMAS – ĮAMŽINTAS  (1)

2017−05−09

Praėjus kelioms dešimtims metų, istoriniai įvykiai ir jų atmintis verčia susimąstyti ir vėl naujai pažvelgti į tai, kas atsitiko, kas jaudina ar kas mums brangu šiandien.

PARTIZANAI PRIEŠ NAUJĄJĄ BAUDŽIAVĄ  (5)

2017−04−11

Partizaninis karas praėjus daugiau kaip 60 metų nepraranda savo aktualumo ir tarsi iš naujo atgimsta per įvairius istorinius pasakojimus, kuriamas dainas ar statomus filmus. Augantį kovotojų atminties įamžinimą iš dalies lemia tai, kad mažėja žmonių, kurie yra šių laisvės kovų liudininkai. Antra, istorikai pasikeitusioms kartoms gali pateikti dokumentais ir šaltinių faktais grįstą pokario kovų vaizdą, kurio jauno žmogaus galvoje nebeformuoja sovietinis oficiozas. Pokario karta savo kailiu patyrusi ūkio nuosmukį kaime, visų pirma, siejo jį su karo nuostoliais, o ne su valdžios vykdoma ekonomine politika. Kolektyvizacijos įgyvendinimo sunkumus amžininkų sąmonėje blokuoja propagandos formuotas ,,kolūkinio rojaus“ vaizdinys. Šiandieninis jaunimas, klausydamasis kaime gyvenančių senelių pasakojimo apie kolūkyje organizuotas šventes ar ekskursijas, neretai susidaro vienpusį vėlyvuosius sovietinius metus menantį kolūkio vaizdą, kuriame nebėra vietos nei partizanų, nei juo labiau ūkininkų, priešinimuisi kolektyvizacijai. Tuo tarpu istorikai iki pat šiandien dar nėra išleidę monografijos, kurioje būtų surinkti faktai ir atsiminimai žmonių, liudijančių kolektyvizacijos neigiamas pasekmes.

    1    2