![]() |
2021 m. sausio 16 d., šeštadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
DIANA GLEMŽAITĖ: „MES MOKĖSIM NUMIRT GIEDRIU VEIDU IR TVIRTA DVASIA“ (0) Nors ir trumpai, vos 22 metus, trukusi Lietuvos nepriklausomybė iki
Antrojo pasaulinio karo vis dėlto spėjo subrandinti daug žymių mūsų
tautos žmonių. Deja, augti pradėjusią didžiąją Lietuvos šviesuomenės
dalį sunaikino sovietinė okupacija. Nespėję pasitraukti nuo raudonojo
maro lietuviai turėjo du kelius: arba paklusti vergiškam okupaciniam
režimui, arba žūti miškuose ir lageriuose. ALBINAS TINDŽIULIS-DĖDĖ: „NIEKADA SU LIETUVOS PRIEŠAIS NESITARSIU“ (0) Kupiškio rajono Alizavos ir Salamiesčio apylinkėse gausu pasipriešinimo sovietinei okupacijai įvykių. Čia veikė Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų junginio vadas, buvęs Lietuvos karo aviacijos viršininko brigados generolo Antano Gustaičio adjutantas, aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis. Šis žmogus buvo autoritetas tarp vietinių gyventojų ir bendražygių. Jo slėptuvėje lankėsi Antanas Starkus-Montė iš Šimonių girios, su juo palaikė ryšį Alizavos, Kupreliškio partizanai. FOTOGRAFIJOSE – NEMARIOS TREMTINIŲ GYVENIMO AKIMIRKOS (0) Birželio 14 d. Kupiškyje svečiavosi garbaus amžiaus fotografas Vincas Ramanauskas, kuris savo akimis matė vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos įvykių – masinius trėmimus į Sovietų sąjungos šiaurę. Gyvendamas Sibiro platybėse jis per kasdienybę žingsniavo su fotoaparatu rankose, todėl galėjo įamžinti tautiečių būtį tremtyje. Šiuos unikalius kadrus kupiškėnai gali pamatyti Kultūros centre surengtoje parodoje „Tremties akimirkos. 1955–1958 m.“. IŠSKIRTINĖS PARTIZANO GYVENIMO ISTORIJOS IŠTRINTI NEPAJĖGUS NET LAIKAS (3) Ne vienam Lietuvos laisvės gynėjų istorija – tai lyg tolimi, paslaptimis
apipinti pasakojimai, kurie šiandien sugrąžina mus į tolimus pokario
ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje laikus, prasidėjusius 1944 metais.
Tuomet į Lietuvą įžengė sovietinė kariuomenė, o su ja kartu – ir
„šviesaus rytojaus“ kūrėjai. Prireikė beveik dešimtmečio, kad Lietuvoje
būtų nuslopintas krauju nudažytas pasipriešinimas. ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ PAGERBTI – PĖSČIŲJŲ ŽYGIS ŠIMONIŲ GIRIOJE (1) Gegužės 21 dieną daugiau nei 300 žmonių būrys Šimonių girioje pėsčiųjų
žygiu „Algimanto apygardos partizanų takais“ įamžino partizanų
žygdarbius. Per šį žygį ne tik pamatytos vietovės, kuriose kovojo ir
žuvo Algimanto apygardos partizanai, bet ir prisiminti, pagerbti visi
kovotojai, žuvę už Lietuvos laisvę Aukštaitijos partizanų vadavietėje. Astravų kaime, Antašavos parapijoje, nuo senų laikų gyveno Laužikų giminė. Už laisvę savo jaunystę paaukojo penki šios šeimos vyrai – Juozas, Adolfas, Povilas, Algirdas ir Vytautas. Pasklaidykime partizano Juozo Laužiko bei jo sūnaus Gedimino prisiminimus apie pokario metų išgyvenimus. KARIUOMENĖ IR VISUOMENĖ NUSILENKĖ PARTIZANAMS (0) Panevėžyje paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės
vienybės diena. Šią dieną prisiminti ir Lietuvos partizanai, kovęsi už
Lietuvos nepriklausomybę. TOTALITARINIO VALDYMO PASEKMĖS (4) Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos mokiniai jaučiasi vieni nelaimingiausių Europos Sąjungoje. Pastaruoju metu paaštrėjo diskusijos politikų kuluaruose ir viešumoje apie vaikų gerovę. Neseniai priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Šiuo metu svarstoma pailginti mokslo metus. Visa tai pateikiama kaip iniciatyvos dėl mažųjų piliečių laimės. Tačiau ar ieškant vaikų laimės recepto, pradžioje nereikėtų apsibrėžti, kas gi yra vaikas mūsų visuomenėje. Pirmiausia, žmonių sąmonėje. Koks palikimas dar vis velkasi iš sovietinių metų, ar jau mūsų galioje tai pakeisti, ir ar iš tiesų kas keisis, jei tai bus apibrėžta įstatymuose. Komunistine ideologija, kuri Lietuvoje gyvavo net 50 metų, buvo nuosekliai siekiama, kad šeima turėjo prarasti savo reikšmę kaip vieta augti ir bręsti asmenybei. Vaiko mąstymą formavo valstybinių lopšelių-darželių ir mokyklų tinklas, kad išaugintų ideologiškai „teisingus“ totalitarinės visuomenės sraigtelius. Pažvelgę į ankstyvųjų sovietinių metų spaudą, nesunkiai galime susidaryti vaizdą, kaipgi buvo formuojami „teisingi“ piliečiai komunizmo statybai. BROLIŲ IR JŲ DRAUGŲ ATMINIMAS – ĮAMŽINTAS (1) Praėjus kelioms dešimtims metų, istoriniai įvykiai ir jų atmintis verčia susimąstyti ir vėl naujai pažvelgti į tai, kas atsitiko, kas jaudina ar kas mums brangu šiandien. PARTIZANAI PRIEŠ NAUJĄJĄ BAUDŽIAVĄ (5) Partizaninis karas praėjus daugiau kaip 60 metų nepraranda savo aktualumo ir tarsi iš naujo atgimsta per įvairius istorinius pasakojimus, kuriamas dainas ar statomus filmus. Augantį kovotojų atminties įamžinimą iš dalies lemia tai, kad mažėja žmonių, kurie yra šių laisvės kovų liudininkai. Antra, istorikai pasikeitusioms kartoms gali pateikti dokumentais ir šaltinių faktais grįstą pokario kovų vaizdą, kurio jauno žmogaus galvoje nebeformuoja sovietinis oficiozas. Pokario karta savo kailiu patyrusi ūkio nuosmukį kaime, visų pirma, siejo jį su karo nuostoliais, o ne su valdžios vykdoma ekonomine politika. Kolektyvizacijos įgyvendinimo sunkumus amžininkų sąmonėje blokuoja propagandos formuotas ,,kolūkinio rojaus“ vaizdinys. Šiandieninis jaunimas, klausydamasis kaime gyvenančių senelių pasakojimo apie kolūkyje organizuotas šventes ar ekskursijas, neretai susidaro vienpusį vėlyvuosius sovietinius metus menantį kolūkio vaizdą, kuriame nebėra vietos nei partizanų, nei juo labiau ūkininkų, priešinimuisi kolektyvizacijai. Tuo tarpu istorikai iki pat šiandien dar nėra išleidę monografijos, kurioje būtų surinkti faktai ir atsiminimai žmonių, liudijančių kolektyvizacijos neigiamas pasekmes.
|
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Marcelė, Marcelijonas, Marcelijus, Marcelina, Marcelinas, Marčius, Norgailas, Norgailė, Norgeda, Norgėlas, Norgėlė. |
|
Jūs esate šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
![]() |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt |