SPARTI ŽEMAITĖ GYVENIMO TEMPO LĖTINTI NEKETINA  (3)

2015−12−12

Kupiškyje daugiau nei 30 metų gyvenančią Liną Vaitonienę vargu ar sutiksi lėtai vaikštinėjančią Kupos pakrantėmis. Ji – visur bėgte. Darbas, aktyvus dalyvavimas rajono kultūriniame gyvenime, laisvalaikis sode. „Taip nuo vaikystės esu išmokyta. Kuo daugiau apsiimi padaryti, tuo daugiau ir padarai. Man reikia veiklos, kitaip nemoku“, – tvirtina moteris ir tuo tartum paneigia nusistovėjusį stereotipą, kad žemaičiai – lėto būdo.

GYDYTOJA SAVO PROFESIJOS NEKEISTŲ Į JOKIĄ KITĄ  (4)

2015−12−05

Medikę Romą Ramanauskienę pažįsta daugelis kupiškėnų. Ji rajono gyventojų sveikata rūpinasi jau 35 metus. Nors nuo praėjusių metų rugsėjo gydytoja eina Kupiškio ligoninės direktorės pareigas, dalį laiko skiria ir gydomajam darbui. Ši veikla jai visada bus artima. Šaknis Kupiškyje įleidusi, nuo 1980 metų čia gyvenanti R. Ramanauskienė – tikra dzūkė, užaugusi Alytaus rajone. Gimė ji tremtyje, Irkutsko srityje, Čeremchovo mieste.

RUSIŠKI SENTIMENTAI STRAČNIŲ KAIMUI  (0)

2015−11−07

„Visada maniau, kad esame vienos planetos gyventojai – ir ne tautybės mūsų santykius kuria, o mes patys“, – sako jau pusę amžiaus tarp Lietuvos ir Rusijos gyvenanti Roza Leonidova. Maskvoje gimusią ir užaugusią ją gyvenimas atvedė į labai mažą kaimelį Kupiškio rajone – Stračnius. Čia moteris iš naujo atrado gamtos grožį ir labai pamilo Lietuvą bei jos gyventojus.

ARGENTINIEČIUI LIETUVA – DAR VIENA GYVENIMO STOTELĖ  (9)

2015−10−17

Iš Argentinos kilusį Carlos Gonzalo Rojas prieš dešimtmetį į Lietuvą atsikvietė meilė ir siekis įgyvendinti vieną didžiausių savo svajonių – baigti odontologijos studijas. Tai pasiekti pavyko. Išsipildė ir dar viena kiekvieno mediko siekiamybė – turėti nuosavą kliniką. Su šeima Carlos Kupiškyje gyvena jau trejus metus. Pabėgę iš didmiesčio, pas mus jie rado ramybę ir saugumą. Nežinia, kaip gali nutikti, tačiau kol kas su žmona Dovile ir dviem sūnumis gydytojas odontologas planuoja likti ir ateitį kurti mūsų mieste.

GRĮŽUSIOS Į GIMTINĘ PASIJUTO SVETIMOS  (1)

2015−10−03

Rudiliuose gyvenančios Marytė Jefimova ir jos dukra Irina Kiseliova jau tris dešimtmečius nešioja „ruskelių“ vardą. Nors moterys grynos lietuvės, tik daug metų praleido tremtyje Kaukaze ir Kazachstane. Ten joms teko nueiti labai sunkų kelią per skurdą, šaltį ir badą, tačiau sėkmę svetur pasiekusios moterys negalėjo nugalėti gimtinės ilgesio. Tik čia, deja, jos jau buvo svetimos.

GIMTINĖS ILGESYS LYDI VISĄ GYVENIMĄ  (1)

2015−09−19

Tikra dzūkė Aldona Vasiliauskienė įsitikinusi, kad geriausiai žmogus jaučiasi ten, kur yra jo šaknys – gimtinėje. Deja, gyvenimas dažnai surikiuoja kitaip. Pagal gautą paskyrimą į Aukštaitijos kraštą, iki tol visiškai nepažintą, atvykusi moteris įsikūrė Alizavos seniūnijoje, Bakšėnų kaime. Čia po truputį įsigyveno, sukūrė šeimą. Tačiau tėviškės ilgesio iš širdies neišplėši... Kaip ir to jausmo, kad savas ir mylimas gali būti tik ten, kur tikrieji namai. „Niekada neatleisiu sau, kad išvykau iš gimtojo krašto“, – ir dabar drąsiai tvirtina moteris.

SAPNUOSE DAŽNIAU REGI VYRO TĖVIŠKĘ  (2)

2015−09−05

Saldumynų mėgėjai, užsukantys į „Kupiškėnų turgaus“ paviljoną, neaplenkia vienos jais prekiaujančios moters prekystalio. Išsirinkti gardesnį sausainį ar kitokį skanėstą kupiškėnams visada pasiūlo Antanina Damža. Tik puikiai lietuviškai kalbančios moters akcentas išduoda, kad ji – iš svetur. Antanina kilusi iš Baltarusijos. Čia prabėgo jos vaikystė, jaunystė.
Kupiškio krašte moteris gyvena visu dešimtmečiu ilgiau nei tėviškėje – jau trisdešimt ketverius metus.

ŽEMAITEI SAVI TAPO AUKŠTAITIJOS MIŠKAI  (2)

2015−08−22

Mažeikiškė Janina Juknienė mūsų krašte jau seniai. Prieš trisdešimt septynerius metus su vyru gyventi į Kupiškį ji atsikėlė iš Radviliškio. Miškininkės specialybę įgijusi moteris visus šiuos metus dirba miškų urėdijoje. Nors veiklos Janinai tikrai netrūksta, laiko pasikalbėti atostogų metu tikra žemaitė suranda.

DZŪKIJOS KRAŠTO IŠAUGINTAS, GIMTINĖS PASIILGSTA  (3)

2015−08−08

Kupiškio rajone iš Druskininkų kilęs Kęstutis Svetlauskas gyvena jau daugiau nei trisdešimt metų. Tikras dzūkas kartu su žmona aukštaite į Palėvenėlę atvyko laikinai, tačiau užsibuvo. Ilgam... Namais Kęstutis iki šiol vadina gimtuosius Druskininkus, tačiau artimas jam tapo ir Aukštaitijos kraštas bei jo žmonės.

PASTATĖ RAŠYTINĮ PAMINKLĄ LAIČIŲ KAIMUI  (2)

2015−07−18

Kupiškėnų biblioteka pasipildė dar vienu leidiniu. Dienos šviesą išvydo istoriko Alvydo Totorio knyga apie savo gimtinę – „Laičiai, kaimas prie Žvikės“. Jo kolegos šią knygą jau spėjo įvertinti kaip vieną iš geriausių, profesionaliausiai pateiktų pasakojimų apie kaimo istoriją.
Liepos 10 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyko šios knygos sutiktuvės, sutraukusios didžiulį būrį žmonių, gyvenančių šiuo metu Laičiuose ir kilusių iš šio kaimo, bet išsibarsčiusių po visą Lietuvą.

    1    2    3