![]() |
2021 m. vasario 26 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Nuomonės
Gūdūs 1995 metai. Iš sovietinio jungo neseniai išsivadavę žmonės po pusės amžiaus materialinio skurdo puola kaupti turtą. Tie laikai ir tuomet, ir dabar vadinti „laukiniais“. Lietuvos miestuose klesti „balių“ ir „džordanų“ kultūra. Lietuvos žmonės ima atrasti kavines, kuriose lankytis negalėjo visus priespaudos metus. Kultūra imta tapatinti su kavinėje vykstančiu baliumi ir ten grojančiais vestuvių muzikantais. Vasara – ne tik atostogų, bet ir įvairiausių švenčių, renginių metas. Netrūksta jų ir pas mus. Kas mėnesį organizatoriai pramogų ištroškusius kupiškėnus vis pakviečia į vieną ar kitą didesnį šventinį susibūrimą. AUGALAI IR POLITIKA ARBA NUO SAKURŲ PRIE MAGNOLIJŲ (5) Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kuo čia dėti tie augalai. Politika sau,
augalija sau. Visgi giliau pasirausus galima užčiuopti labai glaudų jų
tarpusavio ryšį. Nuo pat viduramžių, kai lietuvių bajorai ėmė keliauti po Vakarų Europos šalis ir dažnai ten įgydavo išsilavinimą, tapo įprasta, kad, grįžę iš svetur, jie mažuose miestuose ir sostinėje imdavo kurti tokią aplinką, kokią patyrė būdami užsienyje. Tokiu būdu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o vėliau Lietuva carinės Rusijos imperijoje buvo modernizuojama ir tobulėjo. Klaidinga būtų manyti, kad šis procesas vyko tik paprasčiausiai kopijuojant Vakarus – užsienio patirtis būdavo originaliai interpretuojama ir pritaikoma vietinei aplinkai. Lietuvoje radosi daugelis bažnyčių, dvarų pastatai su unikalia bajoriška kultūra. XX amžiuje, tarpukariu, mūsų šalies raida pasiekė didžiulius tempus, ir valstybė išties tapo moderni. Tokių centrų, kokie buvo Paryžius, Berlynas, Roma ir Londonas, civilizacija lietuviams atrodė kaip siektinas ir sektinas pavyzdys – save traktavome kaip periferiją. AR GERĖS VAIKŲ NAŠLAIČIŲ GYVENIMAS? (2) Savaitės pradžioje, likus porai dienų iki Tarptautinės vaikų gynimo dienos – birželio 1-osios, Seimas pritarė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama dvigubinti išmokas vaikams, kurių neišlaiko tėvai. „Kokiu reikia būti atsilupėliu, kad savo kliedesiais alkoholį paverstum laisvės simboliu“, – socialiniame tinkle po kontroversiško renginio „Laisvė rokenrolui“ rašė Ričardas Savukynas. Iš tiesų, jei su tokiu entuziazmu gintume ne tik „laisvę“ laisvai gerti, bet ir kitas laisves, taip pat aktyviai reaguotume į mums rūpimus skaudulius, neleistume mus „išdūrinėti“ valdžiai, ko gero, gyventume kitokioje Lietuvoje ir būriais iš jos nebėgtume. Nes nemaža dalis prisipažįsta bėganti ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl valdžios (plačiąja prasme) požiūrio. APIE DVASINĘ BŪKLĘ DRAUDIMŲ FONE (3) Užklupo bėda ar liga – ieškokime priežasties. Tik ją suradę turėsime
receptą, kaip iš to vaduotis. Šią taisyklę žinome ir daugelis ja
vadovaujamės. Logiška taip elgtis būtų ir valstybę valdantiesiems. Šiuo
metu karščiausi ginčai tiek socialiniuose tinkluose, tiek viešuose
pasisakymuose verda dėl numatomų alkoholio vartojimo apribojimų.
Nuomonių daug ir įvairių, nors dar iki galo neaišku, koks paketas būsimų
reformų pasieks Seimą. Be abejonės, draudimų bus ir greitai sužinosime
juos. Didžiausi disputai ir verda dėl to, ar draudimais bus pasiektas
rezultatas išblaivinti tautą. Maždaug dvi savaites vykstant aistringoms diskusijoms apie prekybos alkoholiniais gėrimais, jų reklamos ribojimus, negaliu atsikratyti vieno konkretaus prisiminimo. Nepaisant milžiniškų pastangų, stengiuos dirbti kitus darbus, klausytis muzikos, žiūrėti sporto varžybas per TV – jokių galimybių. Vyraujant tokiam kontekstui nesugebu šalin nuvyti į atmintį įstrigusio epizodo, kai praeitą rudenį 92 Seimo narių balsais buvo priimta įstatymo pataisa, draudžianti kelių tinklų prekybos centruose ir parduotuvėse reikalauti parodyti pasą (asmens dokumentą) tų pirkėjų, kurie pirko alkoholinius gėrimus. Dažnam Lietuvos piliečiui gali atrodyti, kad visuomenę valdo teisėtai
išrinktas Seimas ir Vyriausybė. Suprantama, partijos kelia parlamento
narių kandidatūras, o mes apsisprendžiame per rinkimus. KALBA IR KNYGA – NEATSKIRIAMOS VERTYBĖS (0) Rytoj – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Kasmet gegužės 7-ąją minima data – reikšminga tautai, valstybei. Primenanti sunkius priespaudos metus ir tai, kad šiandien kiekvienas išties turime kuo džiaugtis ir didžiuotis. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Vasario 26 d. - Aleksandra, Aleksandras, Aleksas, Aleksė, Aleksius, Aleksys, Alė, Aurimas, Izabelė, Joginta, Jogintas, Jogintė, Sandra. |
|
Jūs esate šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
![]() |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt |